Žmonėms reikia žaidimų kaip ir duonos

Egiptiečiai žaidė domino

Domino žaidė daugelis karalių ir prezidentų. Seniausias žinomas domino rinkinys buvo rastas Tutanchamono kape, Tėbų griuvėsiuose. Tutanchamonas buvo senovės Egipto faraonas nuo 1355 metų prieš mūsų erą. Šiandien rinkinys saugomas Karaliaus Tutanchamono muziejuje Kaire (Egiptas). Pasak istorikų, kiniškas domino variantas iš 32 domino kauliukų egzistavo jau XII amžiaus pradžioje.

Per visą istoriją įvairiose pasaulio vietose buvo žaidžiama daugybė domino variantų ir žaidimų. Šiandien domino žaidžia tiek suaugę, tiek vaikai.

Mums įprastame domino rinkinyje yra 28 kauliukai, kuriuose išdėstyti visi galimi skaičių nuo 0 iki 6 variantai. Kiekvienas skaičius rinkinyje pasikartoja 8 kartus. Tačiau yra žinomi ir didesni rinkiniai, skirti žaisti didesnėms žmonių grupėms. Paprastai dar naudojami kauliukai nuo 0-0 iki 9-9, taip sudarant 55 kauliukų rinkinį, arba nuo 0-0 iki 12-12, sudarant 91 kauliuko rinkinį. Dažniausiai kauliukai yra juodi, su įdubusiomis baltomis skylutėmis arba atvirkščiai.

Žaidžia ir eskimai

Populiariausias domino žaidimas yra vadinamas bloku. Šiam žaidimui reikia dviejų žaidėjų ir vieno domino rinkinio. Kauliukai užverčiami, dedami ant stalo ir sumaišomi. Tuomet žaidėjai traukia po vieną domino kauliuką ir kiekvienas suskaičiuoja savo ištraukto kauliuko taškų sumą. Ištraukęs didesnį skaičių partneris pradeda žaidimą. Abu žaidėjai ištraukia po 7 kauliukus ir vienas kitam jų nerodo. Pradedantysis žaidėjas deda vieną atverstą kauliuką ant stalo, o kitas gali dėti tik tokį kauliuką, kuris turi tokį patį skaičių, kaip ir ant stalo gulinčio kraštinio kauliuko pusė. Žaidimas baigiamas, kai vienas iš žaidėjų nebeturi kauliukų arba kai abu žaidėjai nebeturi ėjimų. Tokiu atveju nugalėtoju tampa žaidėjas, kurio kauliukų taškų suma yra mažesnė. Laimėtojas gauna tiek taškų, kiek gaunama sudėjus pralaimėjusiojo kauliukų taškus. Dažniausiai žaidžiama iki 50 arba 100 taškų.

Yra žinoma ir daugiau domino žaidimų, tačiau jie yra sudėtingesni ir jų taisykles sunku suprantamai paaiškinti nežaidžiant. Vieni iš jų skaičiuoja jau ne pirmą šimtmetį, kitų amžius tesiekia kelias dešimtis metų. Įdomu tai, kad žaidimą, panašų į domino, žaidžia ir Amerikos eskimai. Todėl gali būti, kad tikrasis domino amžius yra daug senesnis, nei mes manome.

Žaidimas baigiasi po 5 ėjimų

Dar vienas populiarus stalo žaidimas – šaškės. Jis žaidžiamas dviejų žmonių ant žaidimo lentos, padalintos į 64 dvispalvius langelius, o artimiausias langelis abiejų žaidėjų dešinėje pusėje yra juodas. Šaškių žaidimo lenta tokia pat kaip ir šachmatų. Šaškės juda tik juodais langeliais, kurie yra sunumeruoti skaičiais. Šie skaičiai naudojami užrašyti padarytiems ėjimams, pvz: jeigu šaškė buvo pastumta iš 9 langelio į 13, rašoma: 9-13. Paprastai šaškės būna tų pačių dviejų spalvų – juodos ir baltos, tačiau pasitaiko ir kitokių variantų. Pradedant žaidimą, pirmąjį ėjimą daro baltųjų šaškių savininkas. Šio žaidimo tikslas – „nukirsti“ visas priešininko šaškes per jas „peršokant“ arba užspęsti jas į kampą, kad negalėtų pajudėti. Jeigu nė vienas žaidėjas to padaryti negali, skelbiamos lygiosios.

Tiems, kurie mano, kad šaškės yra paprastas ir nesudėtingas žaidimas, teks nusivilti. Jūs dar nematėte tokių ėjimų derinių kaip „Žąsų ėjimas“, „Kanalėjo Sviedinys“, kuriam jau 350 metų, arba „Bumerangas“. Jeigu jūsų priešininkas panaudos vieną šių kombinacijų, jūs pralošite po 5 pirmųjų ėjimų.

Žaidimai, primenantys šiandienines šaškes, buvo populiarūs prieš 3 500 metų. Tėbuose esanti freska vaizduoja Ramzį III, žaidžiantį ankstyvą šaškių žaidimą su moterimi. Panašūs graikų dirbiniai vaizduoja ir didingus karžygius Achilą ar Ajaksą, žaidžiančius šaškėmis. Daugelis galvoja, kad šaškės – tai žaidimas seniams ir vaikams, toks pat kaip kryžiukai ir nuliukai. Nedaugelis žmonių supranta tikrąją žaidimo vertę. Tam tikrais skaičiavimais, šaškių lentoje yra 500 kvintiljonų (penketas su 19 nulių) ėjimų. Nenuostabu, kad žaidimo meistrai praleidžia metų metus nagrinėdami populiariausias žaidimo kombinacijas ir ėjimus.

Šedevras su 52 klaidomis

Šiandien geriausiai parduodamu laikomas stalo žaidimas „Monopolis“. Jis parduodamas 80 pasaulio valstybių ir yra išverstas į 26 kalbas, tarp jų ir į lietuvių. Šio visame pasaulyje žinomo žaidimo istorija prasidėjo 1934 metais, kai Čarlzas B. Darouvas iš Džermantauno, Pensilvanijos valstijos JAV, pasiūlė savo žaidimą, pavadintą monopoliu, brolių Parkerių kompanijai. Tačiau šie atmetė pasiūlymą dėl „52 dviejų dizaino klaidų“. Kaip ir daugelis to laiko amerikiečių, Čarlzas buvo bedarbis, todėl daug žadanti žaidimo ateitis suteikė jam jėgų pačiam išleisti savo žaidimą.

Padedamas savo draugo spaustuvininko, Čarlzas Darouvas pardavė 5 tūkst. žaidimo rinkinių Filadelfijos prekybos tinklui. Žmonės tiesiog įsimylėjo šį žaidimą! Stipriai išaugus paklausai, Čarlzas nebegalėjo vienas su ja susitvarkyti, todėl vėl grįžo pas brolius Parkerius. Kaip sakoma, visai kita jau istorija. Pirmaisias savo metais, 1935-aisiais, „monopolis“ tapo geriausiai parduodamu Jungtinėse Valstijose stalo žaidimu. Iki 2000 metų šį žaidimą buvo žaidę per 500 milijonų žmonių. Buvo parduota 200 milijonų žaidimų visame pasaulyje.

Vaikai mokomi verslo

Žaidimas vaizduoja miestą su gatvėmis, kurias, atėjus eilei ir sustojus ant jų žaidimo figūrėlei, galima nusipirkti. Žaidėjai atlieka ėjimus mesdami du lošimo kauliukus. Nusipirkę tam tikrą gatvių grupę, jų langeliuose galite statyti namus ir viešbučius, o ant jūsų nupirktų gatvių atsistoję priešininkai turi jums sumokėti pinigus, jei ant gatvės langelio pastatytas namas arba viešbutis – mokestis ženkliai padidėja. Be gatvių langelių, lentoje yra ir stoties, elektrinės, vandentiekio, mokesčių ir papildomi šansų ir pranešimų langeliai. Žaidimas baigiamas, kai visi žaidėjai bankrutuoja, o vienas tampa monopolininku ir visų gatvių ir kitų langelių valdytoju. Manoma, kad vaikai, žaisdami „monopolį“, išmoksta verslo mąstymo ir taip lavina protą.

Figūrėles stumdė 70 dienų

Nuo 1935 metų buvo pagaminti daugiau nei 5 milijardai žaidime naudojamų žaliųjų namelių. Brangiausiu „monopoliu“ laikomas Alfredo Danhilo pagamintas žaidimas su auksiniais namais ir sidabriniais viešbučiais, parduotas už 25 tūkst. JAV dolerių. Gineso rekordų knygoje užfiksuotas „monopolio“ žaidimas tęsėsi ištisas 70 dienų, o ilgiausias žaidimas vonioje tęsėsi 99 valandas. „Monopolį“ žaidė ir po vandeniu, o ten žaidimas truko net 45 dienas. Dar kiti fanatikai įsigudrino žaidimą žaisti aukštyn kojom net 36 valandas. “Monopolio” žaidimas toks populiarus, kad kai kurie langeliai yra užregistruoti kaip prekiniai ženklai.

II pasaulinio karo metu „monopolio“ žaidimo lentose buvo slepiami kariniai žemėlapiai, o tarp žaidimo pinigų buvo įdedami tikri ir siunčiami karo pabėgėliams Vokietijoje.

Didžiausia pasaulyje žaidimo lenta pastatyta lauke buvo 285 metrų ilgio ir 233 metrų pločio. O didžiausia patalpose pastatyta „monopolio“ žaidimo lenta buvo 37 metrų ilgio ir 37 metrų pločio.

Parengė
Žygimantas Pauliukevičius