Būrys Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorių, įsikursiančių Kauno pilies prieigose, bandys nukelti publiką į XVI a. Lietuvą.

Prireiks gaisrininkų pagalbos

Sekmadienį čia vyks Justino Marcinkevičiaus dramos "Mažvydas" premjera.

Nacionalinio istorinio spektaklio premjera – vienas populiariausių Pažaislio muzikos festivalio renginių. Į jį susirenka 4–5 tūkst. žiūrovų. "Kad tik oras nepamaišytų", – vylėsi festivalio koordinatorius Justinas Krėpšta ir nenoromis prisiminė 2007 m., kai Balio Sruogos "Kazimiero Sapiegos" premjerą sugadino pasipylusi liūtis.

"Mažvydas" – antroji J.Marcinkevičiaus draminės trilogijos dalis, kitas jos dalis – "Mindaugą" ir "Katedrą" – Kauno publika jau turėjo progą išvysti pilies papėdėje.

"Arklių, laužų, šokėjų ar nindzių šį kartą nebus", – spektaklio publiką, įpratusią prie įvairių reginį pagyvinančių efektų, įspėja J.Krėpšta. Jis ir spektaklio režisierius, aktorius Vytautas Rumšas tvirtina: "Mažvydas" – kamerinė pjesė, jai tinka ne visi efektai. Tačiau kai kurių siurprizų atsisakyta nebus. Kaip vieną jų V.Rumšas įvardijo nuo Kauno pilies bokšto stipria srove pasipilsiantį vandenį. Jį – Mažvydo mylimosios Marijos stichiją – pils gaisrininkai.

Spektaklio scena bus suręsta neįprastoje vietoje: tarp pilies bokšto ir šlaito, kylančio Šv.Jurgio bažnyčios link. Už scenos boluos senasis Žydų ligoninės pastatas. Virš scenos iškils tiltas, sujungsiantis pilies bokštą ir kitoje scenos pusėje esantį šlaitą. "Dalis veiksmo vyks scenoje, dalis – ant tilto", – intrigavo V.Rumšas.

Publikos pagalbos neprireiks

Dramos veiksmas nukels į XVI a., lietuviškos raštijos pradžios laikus. Įvykių centre – pirmosios lietuviškos knygos kūrėjas, pastorius Martynas Mažvydas. Suvokęs savo pašaukimą – puoselėti lietuvišką žodį – šiam tikslui jis aukoja savo gyvenimą. J.Marcinkevičiaus kūrinyje Mažvydas (Saulius Balandis) išgyvena dramatiškus įvykius: Didžiojoje Lietuvoje palikęs mylimą moterį Mariją (Toma Vaškevičiūtė), Mažojoje Lietuvoje Mažvydas tampa Ragainės pastoriumi.

Vadovaudamasis tuometėmis tradicijomis, veda ankstesnio pastoriaus našlę, jai mirus – jos dukrą Benigną. Lietuvoje likusi mylimoji Marija augina pastoriaus sūnų.

Šalia asmeninės dramos, "Mažvyde" plėtojamos istorinės temos: protestantų ir katalikų konfliktas, pagonybės ir krikščionybės susidūrimas. Dramos centre – žmogaus pareigos, aukojimosi aukštiems idealams ir jo asmeninio gyvenimo susidūrimas.

"Mažvydas dramoje vaizduojamas kaip kenčiantis, ieškantis ir abejojantis, išgyvenantis vidinį konfliktą žmogus. Spektaklyje – daug aktualių minčių, skatinančių negyventi vien šia diena, nesijausti vienišam", – V.Rumšas vylėsi, kad spektaklis publiką nuteiks apmąstymams.

"Mažvydo" epilogas gerai žinomas nuo atgimimo laikų: į Mažvydo lūpas įdėtą žodį "Lietuva", pritariant miniai, iš atskirų raidžių ne kartą dėliojo tiek J.Marcinkevičius, tiek aktorius Laimonas Noreika. Spektaklio finale žodį "Lietuva" Mažvydas dėlios be publikos pagalbos. "Finalas bus lygiai toks, koks užrašytas J.Marcinkevičiaus, ir jis yra labai įtaigus", – užsiminė V.Rumšas.

Gyvos istorijos pamokos

Per 16 Pažaislio muzikos festivalio istorijos metų prie Kauno pilies publikai pristatyta 14 istorinių spektaklių premjerų. "Tokio nacionalinių istorinių spektaklių archyvo mums gali pavydėti teatrai. Kartais mus kritikuoja – esą muzikos festivalis, o imatės dramos žanro. Bet istorinio spektaklio pastatymas, skiriamas Valstybės dienai, yra mūsų tradicija, gyvuojanti nuo pirmojo festivalio", – prisiminė J.Krėpšta.

Pažaislio muzikos festivalio vadovas patikino: šios tradicijos neketinama atsisakyti. "Manome, kad toks spektaklis labai reikalingas. Pažiūrėkite, kiek mažai nacionalinių istorinių veikalų matome teatrų repertuaruose. Mes atliekame ir edukacinę misiją – į istorinį spektaklį prie Kauno pilies susirenka nemažai jaunimo. Čia jie gauna gyvas Lietuvos istorijos pamokas", – džiaugėsi pašnekovas.

Ką išvysime kitąmet?

Istoriniame spektaklyje, kasmet statomame toje pačioje vietoje ir su tais pačiais Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktoriais, retai besikeičiančiu režisieriumi, panašia scenografija, kritikai pasigenda naujumo.

"Pastatymų esmė ir ateityje nesikeis. Mes renkamės stiprius veikalus – mums svarbiausia yra turinys, idėjos, ir, žinoma, aktoriai. Labai didelis privalumas yra bendra atmosfera: atvira erdvė, istorinė vieta", – ypatingų naujovių ir ateityje nežadėjo J.Krėpšta. Ir prisipažino jau dabar galvojantis, ką šioje vietoje reikės parodyti publikai po metų.

"Kitais metais valstybės mastu minėsime Maironio metus. Grįšime prie Maironio draminės trilogijos "Kęstučio mirtis", "Vytautas pas kryžiuočius", "Didysis Vytautas – karalius", kurią pilies prieigose jau buvo pastatęs šviesaus atminimo Vytautas Grigolis. Įdomu, kaip į šiuos veikalus pažiūrės V.Rumšas. Dramose aprašomam istoriniam periodui labai tinka arkliai, laužai, kovų elementai, kurių labai laukia publika", – užsiminė festivalio koordinatorius.

Kas: J.Marcinkevičiaus poetinės dramos "Mažvydas" premjera.

Kur: Kauno pilies papėdėje.

Kada: liepos 3 d. 21.30 val.