Paauglystė tampa tikru išbandymu augančiai vaiko širdžiai. Būtent šiuo metu į paviršių išlenda ir paveldėtos ligos. Tad Klaipėdos vaikų ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėja Nadiežda Rožnova pataria nenumoti ranka į paauglių skundus.

– Kartais tėvai, sužinoję apie vaikui nustatytas tam tikras širdies bėdas, sutrinka ir suabejoja, ar leisti jam sportuoti. Kaip patartumėte elgtis?

– Paaugliai ir sportas – aktuali tema, ypač šiame kontrastų amžiuje, kai arba labai intensyviai sportuojama, arba judama labai mažai. Bet kokio amžiaus žmogus privalo būti fiziškai aktyvus. Paaugliai taip pat turi judėti, lakstyti kieme, žaisti krepšinį, važinėti dviračiu.

Tačiau reikėtų skirti tris skirtingas kategorijas: fizinis pasirengimas mokykloje, lankymasis sporto salėje ar profesionalus sportas.

Organizmui pats sunkiausias ir žalingiausias yra profesionalus sportas. Jis suteikia šlovę, garbę, galbūt pinigus, bet ne sveikatą.

Paauglių tinkamumą profesionaliam sportui uostamiestyje vertina Klaipėdos sporto medicinos centro specialistai. Jie profesionaliai atlieka savo darbą, ko galbūt pasigendama kituose miestuose. Prireikus jaunuosius sportininkus jie siunčia į kardiologo konsultaciją.

– O jeigu paaugliui aptinkami širdies ūžesiai?

– Ūžesys nurodo tam tikrą širdies patologiją arba normą. Kas yra ūžesys? Kai klausantis širdies, be plakimo, išgirstame papildomų garsų. Jie ir vadinami ūžesiais. Jų variantų yra labai daug. Ūžesys nurodo, ar paauglys turi širdies ydą, ar širdies raumens ligą, ar tai tėra fiziologinis, normalus augimo ūžesys.

– Kada paaugliui galima eiti į sporto klubą?

– Paaugliai dažnai susirūpina savo svoriu, dailia figūra, tada pradeda intensyviai sportuoti ar griebtis kitų drastiškų priemonių. Jie traukia tiesiai į sporto klubą ar treniruoklių salę.

Kaip vaikų kardiologė esu prieš, kad paaugliai sportuotų tokiuose klubuose. Jie gali daryti ir teigiamą, ir neigiamą poveikį. Jeigu dirba profesionalus treneris, kuris sugeba apskaičiuoti fizinį pajėgumą, krūvį, tada – viskas gerai. Bet jei vaikai pradeda savarankiškai sportuoti ir nori tik užsiauginti raumenis, prisidaro bėdų. Neigiami pokyčiai iškart atsiliepia širdies ir kraujagyslių sistemai.

Sporto salė paaugliams nėra išeitis. Fiziškai turi vystytis visas kūnas, o ne tik tam tikra raumenų grupė. Į sporto salę įleisčiau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai subrendusią asmenybę.

Bet geriau normaliai sportuoti nei apskritai vengti fizinio krūvio.

– Kokio amžiaus paauglys gali pradėti rimčiau sportuoti?

– Kol galutinai nesusiformuoja kraujotaka, širdis neišauga ir netampa kaip suaugusio žmogaus, paaugliui kategoriškai draudžiamos tam tikros profesionalaus sporto šakos, vadinamojo statinio krūvio: sunkioji atletika, disko metimas, povandeninis plaukimas ir irklavimas.

Dėl šių sporto šakų poveikio paaugliui vystosi neigiami pakitimai širdyje. Tokius sportininkus griežtai turi prižiūrėti specialistai.

Už profesionalaus sportininko ruošimą atsako atitinkamus mokslus baigę treneriai ir gydytojai. Jie moka vertinti sportininko kvėpavimą, širdies susitraukimo dažnį, fizinį širdies pajėgumą. Tam atliekami kontroliniai tyrimai. Jeigu nukrypstama nuo normos, toks vaikas siunčiamas specialisto konsultacijai.

Kiekvieno žmogaus branda yra skirtinga. Vieni fiziškai subręsta apie 16 metus, o kiti – tik sulaukę 20-ies. Tikimybė, kad jaunuolis bei jo vidaus organai galutinai susiformavo būna tada, kai jis nustoja augti.

– Ar bėdas dėl širdies gali sukelti ankstyvas ir per greitas augimas?

– Greitas ar lėtas augimas paveldimas genetiškai. Jei vaikas per metus ištįsta apie 12 cm, be abejonės, pasireiškia tam tikros širdies augimo savybės: kraujotakos sutrikimas, žemas spaudimas, didesnis vožtuvų laidumas.

Konstatavę šiuos augimo požymius tokiems paaugliams pagal situaciją koreguojame fizinį krūvį. Prireikus ir mažiname, kol šie požymiai praeina. Tokius pacientus stebime iki visiškos fizinės brandos.

Jei šie požymiai nepraeina ir suaugus, rekomenduojame, kaip gyventi toliau, kada apsilankyti pas gydytoją. Sveikų žmonių dabar yra labai mažai, o širdies ir kraujagyslių ligos pagal dažnumą užima antrą vietą.

– Minėjote, kad vaikų širdies ligos – slaptos. Ar kokie nors požymiai jas išduoda?

– Paaugliai iš tiesų nesiskundžia dėl širdies problemų. Jiems šios bėdos pasireiškia vėliau. Bet tam tikri metodai parodo, ar širdis nėra perkrauta.

Širdies ligas taip pat išduoda papildomas nuovargis, nedidelis galvos skausmas, dažnesnis širdies plakimas. Tačiau šie požymiai dažnai būna nereikšmingi, tad neretai į juos nekreipiama dėmesio. Stipriau požymiai pasireiškia širdies ligai pažengus toliau, dažniausiai jau suaugus.

– Kada reikėtų sunerimti dėl paauglių skundų?

– Jeigu paauglys alpsta, svaigsta galva, būna žemas arba aukštas spaudimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Bendrosios praktikos gydytojas ar pediatras žino, kokius papildomus tyrimus reikia atlikti.

Augant išlenda slaptos paveldimos ligos, iš jų – širdies ir kraujagyslių. Paauglystė – toks amžius, kai reikia atkreipti dėmesį į vaiko sveikatą, o ne numoti ranka ir galvoti, kad išaugs. Augimas turi būti fiziologiškai normalus, be didelių skundų. Atidžiau reikėtų stebėti berniukų paauglystę, nes jie rečiau išsako nusiskundimus dėl sveikatos.