2023-iųjų Kaunas: nuo UNESCO iki kraujo Laisvės alėjoje
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Ž. Gedvilos/BNS nuotr.
Simono Baltušio nuotr.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Skaitytojo, Justinos Lasauskaitės, BNS nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Simono Baltušio nuotr.
Regimanto Zakšensko nuotr.
Justinos Lasauskaitės nuotr.
Kauno metų pabaigos apžvalga: planai, kurių nepavyko įgyvendinti ir nauji užmojai versti kalnus, netikėti ekspromtai ir priminimas apie žmogiškumą. Kaunas pirmąkart tapo Eurolygos finalo ketverto miestu. Dariaus ir Girėno stadioną aplankė FIFA legendos, surengta didelių koncertų. Kauno modernizmo architektūra įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį statusą. „Čia kaip auksas olimpinėse žaidynėse. Tai aukščiausias pripažinimas kultūros paveldo srityje, didelis prestižas miestui ir visai Lietuvai“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Vis dėlto šiemet Kauną sudrebino ir itin nemalonus įvykis – akimirksnio grįžimu į XX a. dešimtąjį dešimtmetį pavadintas išpuolis Laisvės alėjoje.