Sirijos neramumų epicentras kaista, liejasi protestuotojų kraujas. Koks scenarijus laukia šios šalies: Egipto ar Libijos?

Šaudė į demonstrantus

Sirijos saugumo pajėgoms trečiadienį neramiame pietiniame Derijos mieste šalia mečetės apšaudžius prieš valdantįjį režimą nukreipto protesto dalyvius, šeši žmonės žuvo ir dar dešimtys buvo sužeisti.

„Saugumo pajėgos į protestuotojus šaudė kovinėmis kulkomis ir panaudojo prieš juos ašarines dujas, – sakė vienas aktyvistas. – Jie nutraukė elektros tiekimą, ir tuomet prasidėjo šaudymas.“

Mitingai prie Omaro mečetės vyksta dar nuo praėjusio penktadienio. Protestuotojams aplink mečetę pastačius palapines, į rajoną buvo atsiųstos papildomos saugumo pajėgos.

Sirijoje, kur tebegalioja 1963 m. įvesta nepaprastoji padėtis ir draudimas rengti demonstracijas, jau savaitę vyksta nedideli, bet precedento neturintys protestai, kurių dalyviai reikalauja nutraukti Basharo Assado režimo valdymą, pažaboti korupciją ir nedarbą bei sugrąžinti pilietines laisves.

Derijoje, esančioje už maždaug 100 kilometrų į pietus nuo Damasko, gyvena didelės gentainių šeimos. Šis miestas tapo Sirijoje vykstančių neramumų, pratęsusių virtinę sukilimų prieš ilgamečius autokratinius vadovus kai kurios kitose arabų valstybėse, epicentru.

Nepajudinamas prezidentas

45 metų B.Assadas iki šiol tvirtai laikėsi valdžioje. Jis atlaikė JAV neokonservatorių grasinimus pakeisti Sirijos režimą ir tarptautinę izoliaciją, kurioje atsidūrė po Libano premjero Rafiqo al Hariri žmogžudystės 2005 m. Jo nepajudino nei Jungtinių Valstijų skirtos sankcijos, nei šalia vykęs Irako karas. Bet ar atlaikys Sirijos prezidentas sukilimų  bangą, kuri nusirito per visus Artimuosius Rytus ir jau nušlavė dviejų šalių ilgamečius vadovus?

Pasaulietiškas ir autoritariškas „Baath“ partijos režimas, kurį B.Assadas 2000 m. paveldėjo iš tėvo Hafezo Assado, yra senesnis už jį patį ir daugumą iš 22 mln. šalies gyventojų. Netgi režimo kritikai pripažįsta, kad Sirijos prezidentas yra populiarus ir artimas jaunimui: tiek chronologiškai, tiek emociškai, tiek ideologiškai.

Kitaip nei nuversti proamerikietiški Tuniso ir Egipto prezidentai, B.Assadas laikosi Izraeliui priešiškos politikos ir palaiko palestiniečius bei ekstremistines grupuotes „Hamas“ ir „Hezbollah“. Ši pozicija atitinka ir daugelio Sirijos gyventojų požiūrį.

Tačiau šalį kamuoja tos pačios problemos, kurios lėmė kitų arabų lyderių žlugimą ir dabar grasina Libijos vadovui Muammarui Kadhafi: korupcija ir nepotizmas, didelis nedarbas ir skurdas, valdžios represijos ir laisvių stoka.

Reformatoriaus įvaizdis

Visgi B.Assadas sugeba meistriškai žaisti gero ir blogo policininko žaidimą. Net dalis režimo priešininkų laiko prezidentą reformatoriumi, dėl visų negerovių kaldindami valdžioje likusią jo tėvo „senąją kliką“.

Pasak Sirijos Nacionalinės žmogaus teisių organizacijos vadovo Ammaro Qurabi, padėtis šioje šalyje skiriasi nuo kitų regiono valstybių, kurias irgi drebina protestai.

„Dauguma žmonių nori ir prašo prezidento imtis reformų partijoje, vyriausybėje ir saugumo tarnybose. Štai, kas yra svarbu“, – paaiškino jis.

Sirijos režimas pastaruoju metu stengiasi sukurti reformų regimybę. Jis atblokavo socialinių tinklų portalą „Facebook“, nors kritikai tvirtina, kad valdžia žengė šį žingsnį siekdama kontroliuoti šį tinklalapį ir sekti, iš kur sklinda raginimai protestuoti.

Be to, Sirijos valdžia atsisakė planų sumažinti subsidijas ir netikėtai padidino išmokas valstybės tarnautojams. Skurdžiausioms šeimoms pradėtos dalinti nedidelės piniginės išmokos.

Tvirtos opozicijos nėra

Griežtos kontrolės dešimtmečiai neleido Sirijoje susiformuoti stipriai ir vieningai opozicijai. Ją sudaro seni intelektualai, kas keletą metų sėdantys į kalėjimą ir išeinantys į laisvę, įbauginti islamistai, ilgą laiką slopinami kurdai ir Assadų šeimos bei artimos aplinkos atsiskyrėliai, tokie kaip dabartinio prezidento dėdė Rifaatas Assadas ir ilgametis H.Assado viceprezidentas Abdelas Halimas Khaddamas.

Sirijos nevyriausybinės organizacijos ir partijos, nors veikia, bet yra neteisėtos. Todėl vienintelė grupė, turinti galimybę greitai ir efektyviai mobilizuoti žmones, yra „Baath“.

Sirams nereikia toli žiūrėti, kaip gali atrodyti režimo permainos. Jų šalis labiau primena tautiškai ir religiškai susiskaldžiusį Iraką, negu homogeniškas visuomenes turinčius Egiptą ir Tunisą. Alavitų mažuma, kuriai priklauso Assadų šeima, ilgą laiką valdo Sirijos visuomenę, kurioje 70 proc. gyventojų sudaro sunitai. Šalyje taip pat gyvena nemažai krikščionių, kurdų ir kitų pakraipų šiitų.

„Dieve apsaugok, neleisk „Baath“ žlugti. Nes kitaip Irakui galėsime tik pavydėti. Irakas mums atrodys lyg rojus“, – sakė 34 metų Sirijos gyventojas, prašęs neminėti jo vardo.

Baimės faktorius

Negalima pamiršti ir baimės faktoriaus. Sirijos gyventojai puikiai prisimena du sukilimus, kurie buvo žiauriai numalšinti. 1982 m. Assadas vyresnysis numalšino „Musulmonų brolijos“ maištą, o 2004 m. dabartinis prezidentas davė stiprų atkirtį sukilusiems kurdams.

Pasak analitikų, Sirijos kariuomenė yra tvirtai ištikima valdančiajam režimui, todėl neverta tikėtis, kad ji stos į maištininkų pusę, kaip nutiko Egipte ir Tunise.

„Dauguma kariuomenės ir žvalgybos vadų priklauso vienai sektai (alavitams – red. past.), todėl labiau tikėtinas yra Libijos scenarijus“, – pripažino Sirijos disidentas Aymanas Abdelas Nouras, gyvenantis Dubajuje ir redaguojantis tinklalapį www.all4syria.info.