Latvijoje vykstančius pirmalaikius parlamento rinkimus stebintys aktyvistai iš Rusijos rimtų pažeidimų kol kas neužfiksavo, tačiau tvirtina, kad balsavimo teisės nesuteikimas "nepiliečiams" yra rimta šios šalies problema.
„Rinkimų Latvijoje pagrindine problema lieka vadinamųjų nepiliečių, kurie neturi aktyvios arba pasyvios balsavimo teisės, padėtis. Priminsiu, kad “nepiliečiai„ sudaro trečdalį šalies gyventojų, iš jų 350 tūkst. - rusakalbiai, - Rusijos žmogaus teisių organizacijos “Pilietinė kontrolė„ pirmininkas ir Visuomenės rūmų narys Aleksandras Brodas šeštadienį sakė naujienų agentūrai “Interfax„. - Deja, mūsų tėvynainių nuotaika prislėgta.“
„Jų nedalyvavimas rinkimuose dar kartą pademonstravo, kad jie laikomi antrarūšiais žmonėmis, - pridūrė A.Brodas. - Esu įsitikinęs, jog dėl stabilumo ir šalies vystymosi ateities ši gėdinga Latvijos įstatymų spraga turi būti užpildyta. Turi būti priimtos atitinkamos rinkimų ir pilietybės įstatymų pataisos.“
Aktyvistas pareiškė, jog po rinkimų siūlys Rusijos visuomenės rūmų tarybai kreiptis į Jungtines Tautas (JT), Europos Tarybą, ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją (ESBO), raginant išsakyti poziciją dėl šio metu Latvijoje galiojančių rinkimų įstatymų.
Latvijos piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos yra pateikusios skundų dėl įtariamų reklaminės agitacijos pažeidimų, paslėptos politinės reklamos, valdančiųjų partijų administracinių išteklių naudojimo, rusofobinės arba ksenofobinės retorikos.
„Apskritai rinkimų procedūra organizuota gerai. Šiurkščių pažeidimų kol kas neužfiksuota, sakė A.Brodas. - Rygos centre esančioje 1-ojoje rinkimų apylinkėje netgi susidarė (balsuojančiųjų) eilė. Joje buvo matomi pensininkai, studentai, jauni sutuoktiniai. Visa tai byloja apie brandų ir supratingą Latvijos piliečių požiūrį į rinkimus.“
A.Brodas nurodė, kad „Pilietinės kontrolės“ galutinė ataskaita apie parlamento rinkimus Latvijoje bus paskelbta ateinančią savaitę.
Naujausi komentarai