Lenkijos tautinių mažumų atstovai sunerimę dėl visuotinio gyventojų surašymo, kuris šalyje prasidėjo balandžio 1 dieną, rašo dienraštis "Gazeta Wyborcza".

Kaip pranešama, sutrumpintose internetinėse surašymo anketose nėra galimybės nurodyti priklausomybę tautinei mažumai arba etninei grupei. Be to, kyla abejonių, ar gyventojai pateiks teisingus atsakymus.

Nerimauti taip pat verčia ankstesnio visuotinio surašymo, kuris Lenkijoje vyko 2002 metais, rezultatai.

"Gazeta Wyborcza" cituoja Liublino vaivadijos atstovą tautinių mažumų klausimais Leszeką Kraczkowskį, kuris nurodė, jog prieš devynerius metus tik 0,06 proc. Lenkijos gyventojų nurodė priklausantys kuriai nors tautinei mažumai.

Respondentų nenoras pripažinti savo nelenkišką tapatybę aiškinamas įvairiomis priežastimis.

Kai kurie Liublino vaivadijoje gyvenantys ukrainiečiai dar gerai prisimena dalies savo tautiečių iškeldinimą į vakarinius Lenkijos rajonus po 1947 metais vykusio visuotinio gyventojų surašymo. Tuos tarpu mūsų laikais tarp sporto aistruolių žodis "ukrainietis" yra tapęs paniekinančiu epitetu.

Panašiai galvoja ir Lenkijos romų draugijos pirmininkas Romanas Kwiatkowskis, kuris nurodė, jog 2002 metais romais užsirašė vos 12 tūkst. šalies gyventojų.

Ne geresnė padėtis ir su Lenkijos lietuviais. Pagal neoficialius duomenis, Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių, tuo tarpu per surašymą jų užregistruota tik kiek daugiau nei 5 tūkstančiai.

Vienas anonimu pageidavęs likti lietuvis iš Punsko sakė naujienų agentūrai BNS, kad Lenkijoje savo priklausomybę tautinei mažumai žmonės slepia ir netgi vengia savo pavardes rašytis lietuviškai - pavyzdžiui, baimindamiesi nelygios konkurencijos su lenkais darbo biržoje.