Protestuotojai, kuriuos įkvėpė judėjimas "Occupy Wall Street" ("Užimk Volstritą"), pirmadienį jau trečią dieną iš eilės stovyklauja Europos miestuose.
Nuo Londono ir Frankfurto iki Madrido ir Amsterdamo šimtai demonstrantų po šeštadienį vykusios pasaulinės akcijų dienos pasistatė palapines ir pažadėjo tęsti savo žygį prieš korporacijų godumą ir valstybių taikomus apkarpymus.
Savaitgalį 80-yje šalių vykę protestai, kurių kai kurie virto smurtiniais, buvo dalis pasaulinės kampanijos pagal judėjimą „Occupy Wall Street“ Niujorke ir ispanų „Indignados“ („Pasipiktinusiuosius“).
Daugiau kaip 200 protestuotojų pirmadienį užėmė aikštę prie Šv.Pauliaus katedros Londono finansinio rajono širdyje. Policija buvo liepusi jiems pasitraukti, bet Bažnyčios pareigūnai sakė, kad jie gali likti.
„Liksime čia tol, kol bus išgirsta mūsų žinia: mes žinome, ką jie daro, ir mes to nenorime. Mes norime permainų“, - žurnalistams sakė 23 metų bedarbė protestuotoja Sophia Samra (Sofija Samra).
Ryte aplink netvarkingą protestuotojų grupę ir jų palapines vaikštinėjant bankininkams ir verslininkams, scena buvo daug ramesnė nei šeštadienį, kai su policija susipešė maždaug tūkstantis žmonių.
Frankfurte maždaug 200 žmonių įsirengė maždaug 50 palapinių miestelį prie Europos centrinio banko, kur šeštadienį buvo susirinkę maždaug 6 tūkst. protestuotojų.
„Liksime tol, kol turėsime leidimus likti“, - sakė 22 metų Aaronas Krausas iš „Occupy Frankfurt“ („Užimk Frankfurtą“).
Madride maždaug 40 „pasipiktinusiųjų“, tarp jų - pagyvenusi moteris ir jauna motina su kūdikiu, vis dar yra užėmę apleistą viešbutį „Madrid“, virš kurio pagrindinio įėjimo kabojo didžiulę balta paklodė su užrašu „Susivieniję pasauliniams pokyčiams“.
Nyderlanduose pirmadienio rytą maždaug 40 palapinių iškiloprie Amsterdamo akcijų biržos. Čia protestuotojai patiesė raudoną kilimą, ant kurio degino netikrus banknotus.
Niujorke, kuriame šis judėjimas užgimė, šimtai žmonių pradėjo antrą stovyklavimo Zuccotti (Cukočio) parke mėnesį ir rengiasi naujam žygiui šį šeštadienį, kurio metu protestuos prieš policijos brutalumą.
Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas van Rompuy (Hermanas van Rompėjus) ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso (Žozė Manuelis Barozu) sakė, kad supranta protestuotojų nusivylimą, ir pažadėjo priversti finansų sektorių prisiimti dalį šio skausmo.
Didžiausias smurto protrūkis šeštadienį įvyko Romoje, kur šimtai žmonių daužė bankų langus ir svaidė akmenis į raitąją policiją. Per savaitgalio protestus Italijos sostinėje buvo sužeisti 135 žmonės.
Dešimtys tūkstančių žmonių dalyvavo didžiausiuose šeštadienio mitinguose Lisabonoje, Madride ir Romoje. Vien Lisabonoje šeštadienį protestavo 50 tūkst. žmonių.
Naujausi komentarai