Rusijos premjeras Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Pekiną derybų su Kinijos lyderiais, o šis vizitas prasidėjo kitą dieną po to, kai energetikos išteklių turtinga šalis pasirašė daugiau nei 7 mlrd. vertės sutartis su didžiausia pasaulyje energijos vartotoja.
Per šį dviejų dienų vizitą V.Putinas planuoja susitikti su Kinijos premjeru Wen Jiabao ir prezidentu Hu Jintao. Rusijos lyderis į užsienį išvyko pirmąkart po to, kai praeitą mėnesį paskelbė sieksiantis grįžti į šalies vadovo postą.
Kinijos URM antradienį paskelbė, kad abi šalys pasirašė 16 sutarčių dėl „technologijų perdavimo, tyrimų, plėtros ir mineralinių išteklių gavybos“, kurių bendra vertė - daugiau nei 7 mlrd. JAV dolerių.
Ministerija nepateikė daugiau informacijos apie šias sutartis, pasirašytas per pirmadienį vykusį viršūnių susitikimą prieš V.Putino vizitą.
Apžvalgininkai mano, kad šios kelionės metu Rusijos premjeras gali išdėstyti savo būsimo užsienio politikos prioritetus.
V.Putinas neretai lankydavosi Kinijoje, kai tapo Rusijos prezidentu 1999 metais, o vėliau užėmė premjero postą, ir yra gerai pažįstamas šioje šalyje.
Rusija yra didžiausia pasaulyje energetikos išteklių eksportuotoja, o per šį V.Putino vizitą tikriausia bus skiriama daug dėmesio Maskvos planams tiekti dujas Kinijai, nors Pekino valstybinė žiniasklaida nesureikšmino galimybės, kad bus pasiektas proveržis šioje srityje, dėl kurios abi šalys jau seniai derasi.
Rusijos dujų eksporto monopolininkė „Gazprom“ ir Kinijos nacionalinė naftos bendrovė 2009 metais pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo pagrindų. Tikimasi, kad vėliau bus susitarta, jog Rusija ateinančius 30 metų tieks Kinijai po 70 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų kasmet.
Tačiau šios derybos įstrigo, nesutariant dėl kainų, o birželį įvykęs Hu Jintao vizitas Maskvoje proveržio neatnešė.
Kinijos URM atstovas Liu Weiminas pirmadienį sakė, kad derybos dėl energetikos klausimų užtikrino „naują pažangą ir pasiekimus“, tačiau konkrečiai nenurodė, ar turima omenyje sutartis dėl dujų tiekimo.
Stokholme įsikūręs Tarptautinis taikos tyrimų institutas teigia, kad Kinijos priklausomybė nuo ginklų ir energetikos išteklių importo ir Rusijos sumažėjo, o tuo pačiu susilpnėjo Maskvos pozicijos derybose su Pekinu.
Rusija ir Kinija palaiko tvirtus dvišalius ryšius ir dažnai veikia kaip partnerės tarptautinėje diplomatijoje.
Kinija pernai pirmąkart tapo pagrindine Rusijos prekybos partnere. Abi šalys siekia iki 2015 metų beveik padvigubinti metinės prekybos apimtis iki 100 mlrd. JAV dolerių, o iki 2020 metų ši apyvarta galėtų pasiekti 200 mlrd. dolerių.
Abi šalys yra veto teisę turinčios Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos nuolatinės narės, o praeitą savaitę jos supykdė Vakarų valstybes, blokuodamos rezoliuciją prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado vykdomą kruviną susidorojimą su protestuotojais.
Pirmadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva ir Pekinas pasiruošę pasiūlyti naują JT rezoliuciją, kurioje būtų smerkiamas tiek B.al Assado režimo, tiek opozicijos sukilėlių vykdomas smurtas.
Tačiau kai kurie ekspertai teigia, kad abi šios šalys iš tikrųjų menkai pasitiki viena kita.
Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) praeitą savaitę atskleidė, kad pernai suėmė Kinijos pilietį Tong Shengyongą, kaltinamą šnipinėjimu, susijusiu su informacija apie Rusijos priešlėktuvinių raketų kompleksus S-300, ir kad jis iki šiol laikomas arešte.
Nei Kremlius, nei Pekinas, kuris yra vienas iš pagrindinių Rusijoje gaminamos ginkluotės pirkėjų, šio incidento daugiau nekomentavo, tikriausiai siekiant nedidinti įtampos prieš V.Putino vizitą.
Naujausi komentarai