Liepos viduryje NASA erdvėlaivis per beveik dešimtmetį trunkantį skrydį jau bus nukeliavęs maždaug 5 mlrd. km ir 12 500 km atstumu praskries pro Plutoną, bene paslaptingiausią nykštukinę planetą. Mažas, šaltas ir neįtikėtinai tolimas Plutonas nuo seno saugojo savo paslaptis, tačiau žurnalo "National Geographic Lietuva" liepos mėnesio numeryje apžvelgiama ne tik "New Horizons" kelionė, jau atskleistos Plutono paslaptys, bet ir mokslininkų prognozės, ką jie tikisi išvysti liepos 14-ąją.
2006 m. iš Floridos paleistas erdvėlaivis nuskriejo per Saulės sistemą, kasdien vidutiniškai įveikdamas beveik 1,6 mln. km. Po kiek daugiau nei metų jis pasiekė Jupiterį ir, pasinaudojęs planetos milžinės gravitacijos jėga greičiui padidinti, sutaupė beveik ketverius kelionės metus. Tačiau "New Horizons" prireikė dar aštuonerių metų pasiekti Plutoną, skriejantį vidutiniškai 40 kartų toliau nuo Saulės nei Žemė.
Jei viskas pavyks, trumpas artimas "New Horizons" ir Plutono kontaktas suteiks informacijos apie paskutinį dar neištyrinėtą klasikinės Saulės sistemos pasaulį. Mokslininkai tikisi pagaliau išvysti tik 1930 m. atrasto Plutono ir didžiausio jo palydovo Charono paviršius. Jie nutuokia, ko galima tikėtis, bet užtikrintai galima pasakyti tik tai, kad Plutonas pažers siurprizų", – rašoma "National Geographic Lietuva" publikuojame straipsnyje.
Mokslininkai tikisi, kad krateriai Plutono ir Charono paviršiuose padės geriau suprasti, iš kokių objektų susideda Koiperio juosta, ir atkurti jos raidą. Šiuos matavimus atlikti sunku, bet jie būtini siekiant patikrinti idėjas, kaip didžiųjų planetų migracija formavo Saulės sistemą ankstyvaisiais jos etapais.
Naujausi komentarai