Didelis karštis ir intensyvi spinduliuotė gali dovanoti ne tik gražų įdegį, bet ir krūvą odos problemų – pigmentaciją, užsikimšusias poras ar dehidrataciją. Pakitusi oro temperatūra ir drėgmė reikalauja naujų įpročių, kurie gali padėti išvengti šių nemalonumų.

Papildykite odos šveitikliu

Jeigu iki šiol nenaudojote odos šveitiklio, vasara – metas šią priemonę įtraukti į savo odos priežiūros rutiną.

„Daugelio moterų odos priežiūros rutinoje dominuoja prausiklis, tačiau apie odos šveitimą neretai pamirštama. Vasarą šis žingsnis ypatingai svarbus, nes pakilus oro temperatūrai suaktyvėja riebalų ir prakaito liaukų gamyba, kuri gali lemti užsikimšusias poras, – įspėja odos priežiūros specialistė Orinta Ramanauskaitė. – Ne mažiau žalos gali daryti ir UV spinduliai, kurie skatina epidermio sluoksnio sustorėjimą – hiperkeratozę. Sustorėjus raginiam sluoksniui odos išvaizda pakinta, tekstūra tampa netolygi. Jeigu sustorėjusio raginio sluoksnio nepašalinsime, sumažėja drėkinamųjų ar maitinamųjų priemonių poveikis. Tad galite turėti prabangiausių kosmetikos priemonių arsenalą, bet jeigu vieną žingsnį – šveitimą – praleisite, jis gali nesuteikti norimos naudos.“

Vasaros metu odą reikėtų šveisti bent kartą į savaitę. Tai padės pašalinti perteklinį raginį odos sluoksnį, skatins keratinocitų gamybą, taip pat pagerins kosmetikos priemonių skvarbumą.

„Be to, šveitiklis paruošia odą savaiminio įdegio priemonėms ar saulės vonioms – oda tolygiau įdega ir norimas atspalvis ilgiau išlieka“, – priduria ekspertė.

Kasdienė apsauga nuo saulės

Anot O. Ramanauskaitės, vis dar dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

„UV spinduliai – vieni pagrindinių priešlaikinio odos senėjimo kaltininkų. Jie ne tik sukelia nudegimus, bet ir ardo kolageno bei elastino skaidulas, pažeidžia ląstelių DNR ir taip skatina odos senėjimo procesus, raukšlių atsiradimą. Negana to, nekontroliuojama UV spinduliuotė gali lemti negrįžtamus ląstelių pakitimus ar net skatinti odos vėžinius susirgimus“, – sako O. Ramanauskaitė.

Vasarą rekomenduojama rinktis kremus su SPF 30–50 apsauga. Juos reikėtų tepti likus ne mažiau kaip 20–30 minučių iki išėjimo į lauką. SPF kremo vasarą gali prireikti daugiau nei įprastai – veidui ir kaklui prireiks nepilno arbatinio šaukštelio, o kūnui – šešių arbatinių šaukštelių arba apie 30 ml kremo. Nepamirškite kremą su SPF apsauga pakartotinai tepti kas 2–3 valandas, gausiai prakaituojant arba iškart po maudynių.

„Apsauginį kremą reikėtų rinktis atsižvelgus į jūsų odos tipą ir būklę. Pavyzdžiui, jautriai, linkusiai į alergines reakcijas, netoleruojančiai cheminių UV filtrų odai rekomenduojama rinktis kosmetiką su mineraliniais filtrais, kurie pasiskirsto odos paviršiuje ir atspindi UV spindulius“, – priduria O. Ramanauskaitė.

Lengvesnės tekstūros priemonės

Apie odos drėkinimą kalbame visais metų laikais, tačiau vasaros karštis ir kondicionuojamas patalpų oras, UV spinduliai – odos drėgmės priešas numeris vienas.

Dažna odos priežiūros klaida – apsauginį kremą nuo saulės įsigyjame tik vykdami atostogų ar lepindamiesi saulės spinduliais prie jūros. Tačiau nuo saulės odą privalu saugoti kiekvieną dieną.

 

„Visų pirma, drėgmės praradimą sąlygoja UV spinduliai, kurie geba prasiskverbti ir neigiamai paveikti gilesnius odos sluoksnius, todėl gali sutrikti odos barjero apsauginės funkcijos, padidėti vandens išgaravimas, o kartu su juo – ir odos dehidratacija. Kondicionuojamas biurų ir kitų vidaus erdvių oras taip pat gali lemti drėgmės netekimą, todėl sąlygos odos dehidratacijai vasaros metu – itin palankios“, – sako O. Ramanauskaitė.

Tačiau negalvokite, kad tą patį kremą galite naudoti ištisus metus – vasarai reikia rinktis lengvesnės tekstūros odos priežiūros priemonės.

„Jeigu vasaros metu tęsite žiemos laikotarpiui reikalingų riebių kremų naudojimą, jie gali apsunkinti veido odą, palikti riebią plėvelę, kimšti poras. Todėl rekomenduočiau atsisakyti maitinančių, klampios tekstūros kremų ir verčiau rinktis tokias priemones kaip geliai, fluidai, emulsija“, – teigia pašnekovė.

Odą drėgme aprūpina ir drėgmės balansą palaikyti padeda tokios veikliosios medžiagos kaip glicerinas, sorbitolis, natrio PCA, niacinamidas, hialurono rūgštis, šlapalas, alavijas.

„Alaviją ypač pabrėžčiau dėl jo drėkinančių, odą raminančių ir atstatančių savybių, priešuždegiminio ir vėsinančio poveikio. Odą po saulės vonių atstatyti padeda ir pantenolio putos, kurios gali sumažinti odos sudirgimą, suteikti vėsos pojūtį, drėkinti ir pagreitinti gijimo procesą. Taip pat kremų sudėtyje ieškokite įvairių vitaminų, pavyzdžiui, C, E, A, taip pat žaliosios arbatos ekstraktų, kurie padeda sumažinti laisvųjų radikalų padarytą žalą“, – sako specialistė.

Nepamirškite drėkinti

Vasaros metu nepakanka odą drėkinti tik ryte ir vakare. Tačiau jei dažnai prausti veidą ir tepti kremą galimybės neturime, į pagalbą galime pasitelkti veido dulksną, kuri padeda bet kuriuo metu atgaivinti odą karštą vasaros dieną ir apsaugoti ją nuo drėgmės praradimo.

„Dulksną galima purkšti kelis kartus per dieną, esant poreikiui ir norint atsigaivinti. Svarbiausia, kad dulksną galima purkšti net ir ant esamo makiažo. Atkreipkite dėmesį, kad dulksnos sudėtyje būtų pakankamai drėkinančių veikliųjų medžiagų, pavyzdžiui, hialurono rūgšties, natrio PCA, pieno rūgšties, terminio šaltinio vandens“, – vardija O. Ramanauskaitė.

Tobulam įdegiui

Apie saulės daromą žalą odai ir jos senėjimo procesus žinome daugelis. Tačiau ar įmanoma pasiekti norimą įdegio efektą nesideginant saulėje? O. Ramanauskaitė teigia, kad su šiuolaikinėmis priemonėmis šį efektą galime išgauti visai nesudėtingai, tačiau nerizikuodami pakenkti odai saulės voniomis.

„Savaiminio įdegio priemonėse esanti veiklioji medžiaga DHA yra natūraliai randama augaluose. DHA veikia paviršinį odos raginį sluoksnį, todėl jį naudoti yra visiškai saugu. Užtepus savaiminio įdegio priemonę ant odos, raginis odos sluoksnis reaguoja su DHA. Reakcijos metu išsiskiria pigmentas melanoidinas, kuris prisitvirtina prie raginio sluoksnio baltymų, todėl laikinai suteikia odai tamsesnį atspalvį ir oda atrodo įdegusi“, – pasakojo nuotoliniu būdu konsultuojanti odos priežiūros specialistė.

O. Ramanauskaitė pabrėžia, kad ruošiant odą tiek dirbtiniam, tiek saulės įdegiui, galioja kelios svarbios taisyklės. „Visų pirma, dieną prieš naudojant savaiminio įdegio priemones svarbu odą paruošti ją nušveičiant šveitikliu, taip užtikrinsite tolygų savaiminio įdegio padengimą ir ilgiau išliekantį efektą. Kitą dieną savaiminio įdegio priemones tepkite ant švarios, sausos odos, nenaudokite kremo. Beje, savaiminio įdegio priemonių sudėtyje galite ieškoti glicerino, šlapalo, vitamino C, E ar kitų veikliųjų medžiagų, kurios suteiks papildomą efektą – aprūpins odą drėgme, vitaminais“, – teigia specialistė.