AR GYVŪNUS GALI KANKINTI JŪROS LIGA?

Kai Earnestas Shackletonas keliavo į Antarktidą, jis kartu pasiėmė ir ponių. Pasak jo žurnalų, ant vandens šie poniai nesijautė labai gerai.

Jiems, kaip ir daugumai žmonių, banguojanti jūra sukėlė sąmyšį ir galvos svaigimą.
Tačiau kadangi arkliai negali vemti (sutraukiamasis raumuo, einantis nuo stemplės iki skrandžio, yra per tvirtas), juos vietoj to kankino aštrūs skausmai. Tad ponius akivaizdžiai kamavo jūros liga, rašo lifeslittlemysteries.com.

Jūrlige, kaip žmonės, serga ir daugelis gyvūnų. Pasirodo, kad tai tokia paplitusi problema, kad JAV Maisto ir vaistų administracija patvirtino vaistą „Cerenia“, turintį nuo pykinimo apsaugoti šunis ir kates.

„Kol nebuvo „Cerenia“, rekomendavome žmonėms skirtą vaistą. Jis niekada labai gerai neveikė, tačiau tai buvo viskas, ką turėjome“, – teigė veterinaras Ericas Maddonas iš Bruklino.

Iš tiesų gyvūnai žmonių jūrligei modeliuoti naudojami jau labai seniai. Ankstyviausias žinomas tyrimas pirmajame XX amžiaus dešimtmetyje atliktas su šunimis – mokslininkai ant platformos sukdavo gyvūnus tol, kol šie apsivemdavo. Nuo to laiko mokslininkai nustatė, kad jūrligė kamuoja kates, beždžiones, paukščius, avis ir arklius. Tačiau yra ir tokių gyvūnų, kurių tai neveikia. Vieni jų – makakos.

Tačiau kaip yra su gyvūnais, kurie gyvena vandenyse? Ar audros metu juos pykina? Iki galo tai dar nėra aišku, tačiau viename tyrime bandyta nustatyti, ar žuvis kamuoja jūros liga. Tyrėjai patalpino žuvį į akvariumą, o šį – į lėktuvą, ir tuomet stebėjo, kas nutinka, kai lėktuvas ima staiga leistis. Po to žuvis tapo dezorientuota, ėmė plaukioti ratais.

Įdomu tai, kad niekas nežino, kodėl žmones ir gyvūnus kamuoja jūros liga. Egzistuoja įvairiausių tai paaiškinančių teorijų. Viena jų teigia, kad taip organizmas saugosi nuo neurotoksinų. Ilgą laiką, kai dar nebuvo laivų ir mašinų, vienintelis atvejis, kai pasireikšdavo į jūrligę panašūs simptomai, būdavo apsinuodijimas. Vėmimas – tai bandymas nuodų atsikratyti. Kitos teorijos teigia, kad jūrligė moko mus vengti situacijų, kuomet prarandame kontrolę, ir kad tai gali būti pavojinga. Tačiau kaip yra iš tiesų, niekas nežino.