Kad kačių elgsena vis dar apipinta mitais ir stereotipais, patvirtina ir sertifikuota kačių elgsenos ekspertė, zoopsichologė Aliona Krištopaitienė. Ji sutiko pakomentuoti dažnai pasitaikančias kačių elgesio subtilybes ir paaiškino, kodėl murklės taip elgiasi.
Nuolat draskosi
Katės Panteros augintojas Adas guodžiasi, kad jau daugiau nei dešimt metų augina katę, tačiau vieno dalyko niekaip negali pakeisti. Jis su žmona mažą juodą katytę priglaudė, kai jai tebuvo keli mėnesiai. Alkana katytė blaškėsi po sodo bendriją Kauno rajone, garsiai miaukė prašydama ėdalo ir globos.
Pora nelaimėlės pagailėjo, parsinešė ją namo, o paskui parsigabeno ir į Kauną. Tačiau Pantera nuo pirmųjų dienų rodė savo charakterį – mėgo naujiems šeimininkams kepštelėti tai per kojas, tai per rankas.
„Jau turime ir nemažai randelių. Atvirai sakau, Panteros niekada neskriaudėme, ji kaip tik pas mus karaliauja. Vis dėlto patys nesuprantame, kodėl ji taip smurtauja prieš mus. Pasislepia už durų ir, žiūrėk, įsisega nagais“, – gūžteli pečiais Adas.
Priežastys – įvairios
Tokių situacijų, kai šeimininkai nesupranta savo katės elgesio ar jų kūno kalbos, – daugybė.
A. Krištopaitienė jau ne vienus metus užsiima ne tik trumpalaike kačių globa, bet ir yra sertifikuota etologijos specialistė, zoopsichologė, kačių elgsenos ekspertė.
Išgirdusi Ado istoriją, specialistė tikina, kad priežastys tokios neįprastos elgsenos gali slypėti katytės praeityje.
„Agresijos priežasčių gali būti įvairių. Jei katė atkeliavo iš lauko, tai tokia agresija galėjo būti išmokta iš tėvų, kurie taip darė, kad išgyventų. Kai katė puola, žmogus atsitraukia. Taip skatinamas toks jos elgesys. Iš esmės sunku neskatinti agresijos, nes bijome, kad mums skaudės, kai katė dreskia, mes taip veikiame instinktyviai“, – aiškina A. Krištopaitienė.
Katės agresija gali rodyti ir tai, kad augintinė negaluoja.
Ar įsisenėjusios problemos išsprendžiamos? Ekspertė patikina, kad elgesio problemas, kurias galėjo lemti rimta liga, trauma ar kitokia labai sunki fizinė būsena, galima koreguoti.
„Žinoma, ne viską pavyksta pakeisti 100 proc., bet diskomfortą, kurį patiria šeimininkas dėl augintinio elgesio, tikrai galima sumažinti“, – pabrėžia Aliona.
Po glostymo – kanda
Katės dažnai prieina prie savo šeimininkų prašydamos dėmesio. Jas ėmus glostyti, jos trinasi iš malonumo, kartais atsigula ant žemės, vartosi tai ant vieno šono, tai ant kito. Tačiau būna, kad nei iš šio, nei iš to ši maloni abiem procedūra baigiasi netikėtai – katė staigiai pašoka ir šeria per rankas žmogui. Šis lieka nieko nesupratęs – katė džiaugėsi glamonėmis, o čia pat pabėgo susierzinusi.
Aliona tvirtina, kad taip nutinka, nes žmogus laiku neperskaito katės kūno kalbos.
„Žmogus nepastebi pirminių diskomfoto signalų. Katė jau parodo, kad nenori kontakto, ir nusuka galvą, kūną nuo žmogaus. Katė tiesiog taip apsigina. Tai, kad katė įdreskia ar kur nors prišlapina, yra natūralus atsakas į kokį nors dirgiklį“, – tvirtina A. Krištopaitienė.
Paprasta taisyklė
Pasitaiko atvejų, kai kačių šeimininkui tenka išvykti, o savo numylėtinių globą patiki artimajam. Tačiau, šiam atėjus, katė ima šlapintis prie namų durų. Ar tai ženklas, kad ji naujo žmogaus bijo? Gal taip išreiškia nepasitenkinimą, kad šeimininko nėra namuose?
Kačių elgsenos ekspertė sako, kad taip nutikti gali dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, galbūt tai yra dėl kraiko dėžutės. Tikrajam šeimininkui būnant namuose, jis dažniau dėžę valo, o jam išvykus – dėžė greičiau prisipildo, todėl gyvūnėlis galbūt tiesiog joje nenori atlikti gamtos reikalų.
„Taisyklė paprasta – kiek kačių, tiek ir kraiko dėžių ir dar viena turi būti papildomai. Jei šeimininko ilgiau nebūna namie, vertėtų palikti daugiau kraiko dėžučių ir stebėti situaciją, ar katinas šlapinasi kitur, ar tai kartojasi“, – pataria Aliona.
Gali būti ir kita priežastis. Anot pašnekovės, gali būti, kad katės prisibijo ateinančio žmogaus ir jos tarpduryje šlapinasi žymėdamos savo ribas.
„Gal problema yra dėl katę laikinai prižiūrinčio asmens? Katės taip rodo, kad su juo jaučiasi nesaugiai. Vertėtų pakeisti prižiūrintį žmogų ir pastebėti, ar jų elgesys pasikeis. Gal vertėtų pasamdyti kačių auklę, kuri išmano savo darbą. Turiu omenyje specialistą, kuris iš tiesų turi žinių, o ne tiesiog yra auginęs katę ir mano, kad supranta apie jų elgseną“, – šiuos kelius išbandyti rekomenduoja A. Krištopaitienė.
Mėto daiktus
Internete apstu vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad katės tupi ant spintelės ar stalo ir su letenėlėmis numeta daiktus. Jos taip linksminasi ar bando atkreipti šeimininkų dėmesį, o joms neskiriama pakankamai laiko?
Kačių elgsenos ekspertė patikina, kad taip daroma dėl kelių priežasčių. Kai koks nors daiktas nukrinta žemyn, šeimininkas atbėga pažiūrėti, kas nutiko. Tai greitas ir efektyvus būdas pakviesti žmogų.
Antra, jei katė nuobodžiauja, ji sau laiką praskaidrina numesdama šį bei tą ant grindų. Juk iš viršaus smalsu pamatyti, kaip vazelė, įrankis ar kitas jos nustumtas daiktas krinta ant grindų.
Anot jos, vienintelis receptas norint, kad katė taip nesielgtų, – papildyti jos gyvenimą įvairiomis veiklomis. „Katės nuobodžiauja, jei neturi pakankamai žaislų, kitos veiklos. Aišku, aprūpinus žaislais, nėra garantijų, kad ji nustos mėtyti daiktus“, – pažymi Aliona.
Katės ir kerštas
Gal taip darydamos katės kerštauja? Juk daug kas kalba, kad katės gali surengti keršto akciją prišlapindamos į šeimininko batus ar suniokodamos kitą jo turtą?
A. Krištopaitienė, išgirdusi tokius žodžius, tik garsiai nusijuokia: „Katės kerštauja, o šunys dominuoja prieš savo šeimininką – tai du didžiausi mitai. Nei vienas, nei kitas nėra tiesa. Katės tikrai nekerštauja. Juk kerštas – tai iš anksto apgalvota veikla, kurią planuojama realizuoti ateityje. Įsivaizduokite, ar katė laiko atmintyje tai, kas nutiko, ir kurpia veiksmų planą kaip kokiam nors žmogui atsilyginti už skriaudą?
Taip nėra, nes už visą šią veiklą atsako neokorteksas (smegenų žievė). Kačių smegenų žievė nėra taip išsivysčiusi kaip žmogaus, todėl jos reaguoja iškart į tai, kas įvyko.“
Ji taip pat patikslina, kad katėms, kaip ir kitiems gyvūnams, gali įstrigti, užsifiksuoti tam tikri įvykiai, tačiau tai yra visiškai natūralu. Gyvūnas iš praeities atsimena momentus dėl savo išgyvenimo, kad nekartotų įvykių, kurie jam kėlė diskomfortą ar grėsmę.
Kai ima ženklinti
Tuomet, kaip suprasti, kad katės nei iš šio, nei iš to šlapinasi šeimininko lovoje ar kitur namuose, bet ne kraiko dėžėje? Aliona tai aiškina paprastai: katė, palikdama savo kvapą, tarsi sako žmogui: „Čia ir aš gyvenu!“ Kitaip tariant, katės jaučiasi nesaugiai savo teritorijoje ir jos jaučia poreikį priminti, kad jos taip pat ten būna.
„Čia reikėtų klausti, kas namuose yra negerai, kad katytė turi vidinį poreikį vis ženklinti ir priminti, kad ten taip pat jos teritorija. Nekalbu apie kačių rują, kai nekastruotas patinas žymi namus, nes tai natūrali elgsena. Gali būti ir kita priežastis – sveikatos sutrikimai, kai gyvūnas tampa per jautrus. Jis į kiekvieną dirgiklį reaguoja šlapindamasis. Be to, taip nutikti gali dėl šlapimo takų sutrikimo ar net gyvūnų gerovės pažeidimų“, – teigia A. Krištopaitienė.
Šeria kaip šunis
Aliona kačių elgesį koreguoja jau ketverius metus, tuo užsiima baigusi specialius kursus. Kačių aukle ji dirba nuo 2020-ųjų.
Per visą šį laiką ji spėjo įsitikinti, kad bene dažniausios klaidos, kurias daro šeimininkai, susijusios su gyvūnų gerovės pažeidimais arba netinkamu ėdalu.
Kačių elgsenos žinovė pastebi, kad žmonės kates ima šerti kaip šunis. Anot jos, svarbu nepamiršti, kad natūralus katės grobis yra smulkūs stuburiniai: paukščiukai, pelytės. Naminių kačių protėviai buvo įpratę ėsti nedidelėmis porcijomis, bet dažniau. Šunų pirmtakai – priešingai, jie ėda didelėmis porcijomis. Kadaise jie pagaudavo stirną, ją draskydavo, prisiėsdavo sočiai ir tada ilgai virškindavo.
„Paprastai katės, kurioms neribojamas sausas ėdalas, dienos metu pačios prieina prie dubenėlio ir ėda tiek, kiek nori. Tačiau kartais įsikiša žmogus, priima netinkamus sprendimus, ima riboti pašarą ir atsiranda problemų – katė persiėda, vemia ir pan.“, – žmogaus daromas klaidas vardija A. Krištopaitienė.
Naujausi komentarai