Svarbiausia – tai nėra kažkur giliai vandenynų dugnuose pasislėpę monstrai. Minimos žuvys gyvena ežeruose, upėse ir laukia neatsargių žvejų klaidų.
Afrikinė tigrinė tetra
32 dantys it skustuvai, kūnas, sutvertas greičiui, masiška jėga. Viena pikčiausių pasaulio žuvų sveria apie 68 kilogramus.
Kur gyvena: įprastai jos randamos centrinėje Afrikoje, Kongo upėje.
Kuo maitinasi: afrikinė tigrinė tetra medžioja ir ėda staigiai. Dėl dvigubų nasrų žuvis gali medžioti gerokai už save didesnius padarus. Jų aštrūs dantys gali lengvai perkąsti bet kokius šarvus. Šios rūšies drąsą įrodo faktas, kad jos medžioja net mažesnius krokodilus.
Geriausi masalai: kadangi žuvys gyvena po vieną, reikia masalų, kuriais galima greitai aprėpti didelį vandens plotą. Tam geriausiai tinka stambūs, giliai neriantys masalai.
Kaip jos kovoja: milžiniška žuvis turi visko, ko reikia tikriems adrenalino fanatikams ir sportinės žūklės mėgėjams. Ji puola staigiai ir taip, kad nekyla klausimų, per kelias sekundes gali išvynioti visą valą. Jų jėga patikrins meškerės tvarumą ir kokybę, o akrobatiniai sugebėjimai paliks be žado. Tiems, kurie nori išbandyti savo žvejybos įgūdžius, teks apsišarvuoti kantrybe: afrikines tigrines tetras žvejai gaudo nuo trijų iki penkių savaičių, o pasiseka, jei užkimba bent viena ar dvi.
Amerikietiška didžioji lydeka
Lydekos tiesiog įsiurbia savo aukas, nelieka jokios tikimybės pasprukti. Jų dantys primena durklus, jie skirti sugriebti ir įsmeigti. Jų nasrų viršuje – šimtai dantukų, primenančių adatas, nukreiptas gilyn į gerklę.
Kur jos gyvena: Šiaurės Amerikos ežeruose, upėse.
Kuo maitinasi: Amerikietiškos lydekos mėgsta ir tykoti, ir medžioti atviruose vandenyse. Dažnai griebia aukas šonu, burnoje pasuka ir praryja (nuo galvos).
Geriausi masalai: šioms žuvims tiks įvairiausi masalai, įskaitant skleidžiančius garsą, didesnius voblerius, gumines žuveles ir net didžiulius 30 cm ilgio masalus.
Kaip jos kovoja: įprastai amerikietiškos didžiosios lydekos taupo jėgas, o kai medžioja – staigiai šauna į priekį. Tam labai padeda pailgi kūnai. Užkibus tokiai lydekai tikrai bus išbandytas meškerės patvarumas.
Raudonakė piranija
Žuvies dantys ir beprotiškai stiprūs žandikauliai kuo puikiausiai perkanda mėsą, raumenų raiščius, lengvai traiško kaulus. Iš įprasto valo lieka skuteliai, metaliniai pavadėliai – sudraskomi, taip pat ir kabliukai. Grėsmingos raudonos akys ir 4,5 kilogramų svoris medžiotoją paverčia tikru žvejų košmaru.
Kur jos gyvena: Amazonės ir Orinoco upių baseinuose, giliau Pietų Amerikoje.
Kaip jos maitinasi: raudonakės piranijos medžioja būriais ir yra tarsi džiunglių samdomi žudikai. Jos ieško aukos, kuri jau kraujuoja, yra sužeista. Puldamos piranijos iškanda aukos kūno gabalą su kiekvienu kąsniu. Jeigu žaizdos auka neturi, piranijos pirmiausia puola pelekus, uodegas, kad auka taptų bejėgė.
Geriausi masalai: vibruojantys, keliantys garsą masalai, sukriukės tikrai pritrauks šių medžiotojų dėmesį. Jeigu šie masalai vis dėlto nelabai veikia, geriausias sprendimas – gabalas mėsos ar žuvies ant masalo, vadinamu džigu.
Kaip jos kovoja: užkibusios piranijos tiesiog neria tolyn arba gilyn. Dėl greičio ir ištvermės ištraukti jas sudėtinga, mat jos labai mėgsta slėptis po medžiais, jų šaknimis.
Arapaima
Šie žvėrys užauga iki 181 kilogramo svorio. Raudoni žvynų galiukai, plaučiai, dėl kurių gali kvėpuoti be vandens, ir galva, tvirta it metalas, byloja apie žuvies priešistorinę prigimtį. Daugelis žvejų gali tik pasvajoti apie arapaimą.
Kur jos gyvena: Amazonės ir Esekibo upių baseinuose ir dalyje kitų Pietų Amerikos vietų: Bolivijoje, Peru, Ekvadore.
Kaip jos maitinasi: arapaima nėra išranki ir maitinasi pagal situaciją, neatsisako dvėselienos, kartais medžioja. Dėl ypatingų plaučių gali pasilikti lagūnose, kur deguonies kiekis vasarą itin sumažėja. O tada medžioti nuo deguonies trūkumo apsvaigusias žuvis. Kai arapaimos priplaukia prie masalo, greitai atveria nasrus ir kaip koks siurblys įsiurbia jauką.
Geriausi masalai: įvairiai šokinėjantys, keistai judantys masalai yra pagrindinis pasirinkimas. Svarbiausia pasirūpinti galinga rite ir leisti masalui plaukti lėtai, pamažu. Kai kurie žvejai gaudo arapaimas muselinėmis meškerėmis.
Kaip jos kovoja: dėl savo didžiulės kūno masės, arapaimos gali laisvai tampyti visą valtį apie 20 minučių iki kol pavargsta. Jos geba pademonstruoti įspūdingus iššokimus iš vandens ir net „vaikščiojimą“ vandens paviršiumi. O jau kai žvejys ištraukia žuvį iš vandens, derėtų pasisaugoti – kartais jos naudoja savo kietą galvą kaip ginklą ir gali lengvai „išversti iš klumpių“ bet kokį vyrą. Žinoma, lengvai lūžta meškerės, plyšta valas.
Didžioji gyvatgalvė
Dėl pailgo it gyvatės kūno ir įspūdingų dantų žuvis atrodo kaip iš siaubo filmo. Jos puikiai sėlina, yra tikrai stiprios, dažnai sulaužo rites. Daugeliui žvejų didžioji gyvatgalvė yra tikras košmaras.
Kur jos gyvena: Pietryčių Azijos upėse, susisiekiančiuose vandens telkiniuose. Jų randama Tailande, Laose, Vietname, Malaizijoje ir Indonezijoje.
Kaip jos maitinasi: staigūs ir galingi išpuoliai yra jų firminis ženklas. Įprastai žuvis puola auką, perkanda ją į dvi dalis, apsisuka ir praryja tai, ko dar neprarijo. Didelė dalis gyvatgalvių puola masalus ne dėl alkio, o dėl paprasčiausio įsiūčio. Taip yra todėl, kad nuo gimimo šios žuvys mėgsta saugoti savo namus. Jos nepaprastai lengvai prasiveržia pro tankią augmeniją, kad pagriebtų kokią varlę, kartais atviruose vandenyse medžioja tilapijas.
Geriausi masalai: paviršiuje plaukiojančios varlės imitacijos, sukučiai, giliai neriantys vobleriai turėtų išprovokuoti gyvatgalves.
Kaip jos kovoja: žuvis yra nepaprastai stipri, ištverminga. Ji gali staiga pulti paviršiuje plaukiojantį masalą iš pykčio, o tada staiga nerti gilyn ir palįsti po medžio gabalu. Jeigu joms nepavyksta nutraukti pinto valo, jos lengvai sunaikins kabliukus ir sugadins masalus.
Auksinė dorada
Nesumaišykite su Europoje žinoma dorada. Lotyniškai šio monstro pavadinimas skamba taip – salminus brasiliensis, lietuviško pavadinimo žuvis neturi. Ginkluota aštriais dantimis, galingais žandikauliais, šviesiai geltona ir su juodais dryžiais – ne veltui ją žvejai vadina „upių tigru“.
Kur jos gyvena: Pietų Amerikos upėse, daugiausiai randama Aukštutinėje Paranos upėje, Argentinoje. Jų taip pat yra Urugvajuje, Paragvajuje ir Bolivijoje.
Kaip jos maitinasi: jos medžioja tiek pavieniui, tiek gaujomis. Kadangi žuvys medžioja pasigaudamos povandenines sroves, puldamos su milžiniška jėga dažnai suluošina auką. Jeigu grobis per didelis, kad būtų prarytas iš karto, galingi nasrai sudraskys jį į mažesnius gabalėlius. Ši rūšis – kanibalas, dažnai puola gentaines, kurių dydis perpus mažesnis.
Geriausi masalai: ten, kur didesnė srovė, masalai turi būti dideli ir judėti greitai. Jei žvejojama kur vanduo nesraunus, galima naudoti muselines meškeres, sukučius, paviršinius masalus.
Kaip jos kovoja: auksinė dorada puola be dvejonių. Kai pajaučia, kad grobis su kabliuku, staiga šoka iš vandens ir purto galvą. Dėl galingų raumenų sistemos su žveju žuvis galynėtis gali ilgai, šokti iš vandens ir purtytis net apie dvylika kartų.
Vilkžuvė
Nieko gražaus šioje žuvyje ar jos charakteryje nerasite. Didžiulė galva, burna, pilna aštrių dantų, kraupiai juodos akys ir milžiniška uodega.
Kur jos gyvena: tolimose ir pavienėse Pietų Amerikos upėse. Randama Venesueloje, Gajanoje, Suriname, Prancūzų Gvianoje, Brazilijoje.
Kaip jos maitinasi: Vilkžuvės aukas puola tarsi ne iš alkio, o dėl noro kažką sudraskyti. Jos mėgsta sraunius vandenis, ten gyvena už didesnių akmenų. Kai pro jas kažkas plaukia pasroviui, žuvis puola.
Geriausi masalai: paviršiniai masalai tikrai sudomina žuvis, tačiau niekas nepakeis sunkaus sukučio.
Kaip jos kovoja: vienos stipresnių džiunglių gyventojų, vilkžuvė gali pademonstruoti didelę jėgą, mat įprastai tausoja energiją.
Naujosios Gvinėjos ešerys
Šios žuvys turi galingus dantis ir triuškinančią jėgą. Kartais jėgos prasme lyginama su galingiausiais jūrų medžiotojais. Tarp gėlavandenių žuvų šis ešerys yra vienas stipriausių kovotojų.
Kur jos gyvena: gėlo vandens upėse prie Papua Naujosios Gvinėjos ir Indonezijos.
Kaip jos maitinasi: įprastai slepiasi po vandenyje esančiais medžiais ir laukia aukos.
Geriausi masalai: įprastiniai dideli masalai tiesiogine to žodžio prasme bus sudraskyti. Pasiruoškite kokybiškų masalų su tvirtais kabliukais, kitaip liksite nieko nepešę.
Kaip jos kovoja: tai – žuvų pasaulio barbarai. Net 70 kilogramų atlaikantis valas šios žuvies neišlaikys. Pasiruoškite į dalis sunaikintiems masalams, sulaužytoms ritėms, iš rankų išluptoms meškerėms. Žuvis tokia galinga, kad net tvirtus žvejus parklupdo ant dugno ir tąso valtyje. Aišku, taip įvyksta, jei žvejai išlaiko meškeres. Būna, kad žvejai net išmetami iš valties. Sakoma, kad pirmos 30 kovos sekundžių su Naujosios Gvinėjos ešeriu – patirtis visam gyvenimui.
Misisipės kaimanžuvė
Nasrai, pilni aštriausių dantų, žvynai it šarvai, ikrai – nuodingi, primityvūs plaučiai, nuo dinozaurų laikų nepakitusi anatomija ir 181 kilogramo svoris. Šios žuvys tikrai išskirtinės, seniau dėl išvaizdos net maišytos su mitinėmis būtybėmis.
Kur jos gyvena: JAV valstijose, kurios ribojasi su Meksikos srove. Jų randama ir šiaurinėje Meksikoje, tačiau tik tuose vandenyse, kurie jungiasi su Meksikos srovės vandenimis.
Kaip jos maitinasi: ėda viską, kas plaukia, skrenda ar šokinėja. Paprastas griebimas nasrais įkalina auką žuvies burnoje. Dažnai žuvis pirma sutraiško auką, o tik tada praryja.
Geriausi masalai: didžiuliai masalai, kurie juda lėtai, išprovokuos kaimanžuves kraugeriškam puolimui. Tvirti sukučiai gali būti naudojami, kai kaimanžuvės palieka upių pakrantes ir medžioja upės viduryje. Tai vyksta potvynių metu.
Kaip jos kovoja: kaimanžuvės mėgsta kovoti „nešvariai“. Dažnai užkibusios lenda po medžiais, kad supainiotų valą, ištrauktų kabliuką. Atviruose vandenyse tiesiog tąso valtį kaip žaislą, o šalia jos demonstruoja įspūdingus iššokimus iš vandens.
Payara
Dvi milžiniškos iltys, ilgesnės nei 5 centimetrai, auga jų apatiniame žandikaulyje. Iš išvaizdos žuvis gąsdina, o jos dvasia – kaip tikro skerdiko. Svoris siekia daugiau nei 13 kilogramų.
Kur jos gyvena: srauniose Pietų Amerikos upėse, daugiausiai jų randama Venesueloje ir Kolumbijoje.
Kaip jos maitinasi: žuvys medžioja gaujomis. Pirmu išpuoliu jos paprasčiausiai iltimis perveria arba sutrikdo aukas, apsisuka ir grįžta jų pribaigti. Puola itin greitai.
Geriausi masalai: dideli ir spalvoti masalai yra geriausias pasirinkimas. Ramaus vandens vietose, kurios ribojasi su sraunia upe, galima naudoti paviršinius masalus.
Kaip jos kovoja: dėl itin staigaus puolimo daugelis žvejų nespėja sureaguoti, kai užkimba payara. Kitaip tariant, per akimirką rankose gali nelikti meškerės. Srauniame vandenyje žuvis yra bene nesustabdoma, užkibusi išnaudoja povandenines sroves savo naudai. Jos aukštai šokinėja virš vandens, o krisdamos žemyn su iltimis vienu iš dviejų atvejų nupjauna valą.
Naujausi komentarai