Didžiausias nerimas per tūkstantmetį: kas vyksta po Kalifornijos žeme?

Kalifornijos pavojingieji lūžiai pastaruosius 1000 metų buvo veikiami didelio tektoninio slėgio.

Apie tai įspėja JAV ir Europos tyrėjai, sukūrę naują kompiuterinį modelį regiono įtampai įvertinti, praneša „Science Alert“.

Kalbama apie San Andreaso lūžį ir netoliese esantį San Chasinto lūžį. Jie susikerta Kachono perėjos rajone, į šiaurės rytus nuo Los Andželo. Būtent šios dvi lūžių sistemos lemia apie 90 proc. tektoninių poslinkių tarp Šiaurės Amerikos ir Ramiojo vandenyno plokščių Pietų Kalifornijoje.

Pasak pagrindinės tyrimo autorės, Berno universiteto geofizikės Lilian Burkhard, įtampos lygis kai kuriuose lūžių segmentuose šiuo metu yra itin aukštas.

„Mūsų rezultatai rodo, kad įtampos lygis kai kuriuose lūžių segmentuose šiuo metu pasiekė arba net viršija didžiausias reikšmes, užfiksuotas per pastarąjį tūkstantmetį“, – teigė ji.

L. Burkhard pabrėžė, kad padidėjusi įtampa dar nereiškia neišvengiamo žemės drebėjimo artimiausiu metu. Tačiau situacija kelia susirūpinimą, nes nuo paskutinio didelio lūžio praėjo daugiau nei 160 metų.

„Šiuo metu, kai regiono įtampa yra pasiekusi istoriškai aukštą lygį, o nuo paskutinio didelio lūžio praėjo daugiau nei 160 metų, sistema yra kritinės būklės“, – aiškino tyrėja.

Mokslininkų vertinimu, tektoninė įtampa Mojave South ruože siekia 2,8 MPa, o San Chasinto–Bernardino ruože – 3,6 MPa.

Įvykus stipriam žemės drebėjimui, pavojus grėstų tankiai apgyvendintoms Pietų Kalifornijos teritorijoms, įskaitant Los Andželo, Venturos, Orindžo ir San Diego apygardas, taip pat Palm Springso–Indijo aglomeraciją bei Tichuanos regioną.

Ypatingą dėmesį mokslininkai skiria Kachono perėjai, per kurią eina automagistralės, geležinkeliai ir energetiniai koridoriai, aptarnaujantys didelę Los Andželo aglomeracijos dalį. Tyrėjai šią vietą vadina savotiškais „žemės drebėjimo vartais“.

Jei lūžio metu šie „vartai“ lieka uždaryti, žemės drebėjimas apsiriboja viena lūžių sistema. Tačiau jei jie „atsiveria“, lūžis gali paveikti abi sistemas, o tai gali sukelti didesnio masto ir sudėtingesnį žemės drebėjimą.

„Tai nėra prognozė, kada įvyks žemės drebėjimas“, – pabrėžė L. Burkhard.

Vis dėlto, pasak jos, tokie tyrimai padeda geriau įvertinti riziką milijonams žmonių, planuoti infrastruktūrą ir pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.

Modeliavimui mokslininkai naudojo duomenis apie žemės drebėjimus regione per pastaruosius 1000 metų. Tyrime dalyvavo Šiaurės Arizonos universiteto, Berno universiteto, JAV geologijos tarnybos ir Kalifornijos universiteto San Diege specialistai.

Tyrėjai pripažįsta, kad kompiuteriniai modeliai negali visiškai atspindėti realybės. Tačiau jie leidžia geriau suprasti galimus scenarijus ir jiems pasirengti.

„Galima sakyti, kad sistema yra kritinės būklės, o tokie fiziškai pagrįsti modeliai suteikia aiškesnį supratimą apie galimų scenarijų spektrą, kuriam turime būti pasirengę“, – apibendrino L. Burkhard.