Rūšių įvairovė ir kilmė

Botanikai išskiria 10 ežiuolių rūšių, tarp kurių žymiausios yra rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea), siauralapė (E. angustifolia), blyškioji (E. pallida) ir vienintelė geltonžiedė rūšis – E. paradoxa. Dar viena įdomi rūšis – tenesinė ežiuolė (E. tennesseensis) laikoma rečiausia ir auga tik ribotame JAV Tenesio valstijos regione.

Visos ežiuolių rūšys aptinkamos tik Šiaurės Amerikoje. Ten jos auga prerijose, atvirose pievose ar miškingose vietovėse, kur klesti gerai drenuotose dirvose. Šiems augalams būdingas tankus kerelis ir žiedynas su iškiliu, dygiu kūgeliu centre. Dėl žiedo išvaizdos botanikai suteikė šiai gėlei lotynišką vardą Echinacea – graikų kalboje žodis echinos reiškia ežys.

VDU Botanikos sodo nuotr.

Dekoratyviosios savybės

Nors Lietuvoje ežiuolės savaime neauga, jos sėkmingai introdukuotos ir paplitusios kaip dekoratyviniai augalai. Svarbiausia rūšis mūsų klimato sąlygomis – rausvažiedė ežiuolė, pasižyminti atsparumu šalčiams, auganti įvairaus sunkumo dirvose. Ežiuolės gražiai atrodo ne tik žydėjimo metu, bet ir nužydėjusios – žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs, todėl dažnai naudojami ir sausoms puokštėms.

Ežiuolėms augti tinkamiausios saulėtos vietos, vidutinio derlingumo, laidžios dirvos. Jos puikiai pakelia sausrą, bet prastai auga rūgščioje, užmirkusioje dirvoje. Gerai prižiūrimos ežiuolės toje pačioje vietoje nepersodintos gali augti 5–7 metus. Dauginamos dalijant kerelį arba sėklomis, o rudenį pasodintus jaunus augalus patariama pridengti, ypač jei tai jautresnės dekoratyvios veislės.

Selekcijos proveržis

Pirmoji žinoma veislė – Echinacea purpurea ’Alba’ buvo išvesta dar XIX a. pabaigoje. XX a. pab. ir XXI a. pr. selekcija įgavo pagreitį – buvo sukurta šimtai naujų veislių su skirtingų spalvų žiedais, įvairiomis žiedyno formomis, įvairaus aukščio, skirtingu žydėjimo laiku ir atsparumu ligoms.

Ežiuolės gražiai atrodo ne tik žydėjimo metu, bet ir nužydėjusios – žiedynai ilgai išlieka dekoratyvūs, todėl dažnai naudojami ir sausoms puokštėms.

Iš pradžių selekcininkai išvedė rausvų, baltų, oranžinių ar stambesnių žiedų veisles, tačiau tikras proveržis įvyko 1997 m., kai olandų selekcininkas Janas van Winsenas išvedė pirmąją pilnavidurę ežiuolę. Veislė ’Razzmatazz’, vėliau išpopuliarinta Marco van Noorto, tapo sensacija ir paskatino pilnavidurių ežiuolių veislių kūrimą.

Šiandien pasaulyje registruota per 500 ežiuolių veislių. Jas kuria tokie žymūs selekcininkai kaip Richardas Saulas (JAV), Danas Heimsas („Terra Nova Nurseries“), Arie Blomas (Nyderlandai), Bartas Noordhuisas (Nyderlandai / JAV).

Populiariausios veislių serijos: „Big Sky“, „Butterfly“, „SunSeekers“, „SunMagic“, „Cone-fections“, „Meadow Mama“, „Fountain“, „Sombrero“, „PowWow“ ir kitos. Lenkijoje „Vitraflora“ medelyne taip pat išvestos kelios ežiuolių veislės (’White Pearl’, ’Red Pearl’). Tipinė ežiuolių žiedų spalva violetinė, bet šiuo metu yra išvesta veislių žaliais, geltonais, oranžiniais, raudonais, baltais žiedais.

VDU Botanikos sodo nuotr.

Turtinga kolekcija

Lietuvoje ežiuolių selekcija prasidėjo neseniai, bet sparčiai vystosi, o šiuo metu veisles kuria keli selekcininkai. Genovaitė Pociulienė, išvedusi vieną pirmųjų veislių – baltais žiedais žydinčią ’Snieguolę’, kasmet išveda naujas ežiuolių veisles. Viktorija Vyšniauskienė specializuojasi įvairių dekoratyvinių augalų (ežiuolių, bijūnų, jukų, levandų, barškių, kraujalakių ir daugelio kitų augalų) selekcijoje. Jos išvestos gėlių veislės išsiskiria įdomiomis spalvomis ir formomis, pritaikytos Lietuvos klimatui. Vilius Kairys sukūrė veislę ’Vilius’ – tai Echinacea pallida sėjinukas su nulinkusiais šviesiai violetiniais vainiklapiais.

VDU Botanikos sode Kaune šiuo metu auginamos šešios ežiuolių rūšys ir apie 150 veislių. Sodas kaupia ir saugo Lietuvos selekcininkų išvestas augalų veisles ir prisideda prie selekcijos sklaidos. Nors tradicija dar jauna, ji sparčiai stiprėja. VDU Botanikos sode įkurtame Baltijos sode eksponuojamos Genovaitės Pociulienės (’Vyšnaitė’, ’Vestina’, ’Liepsna’), Viktorijos Vyšniauskienės (’Mis Lietuva’) ir Viliaus Kairio (’Vilius’) išvestos ežiuolių veislės, kurios savo dekoratyvumu nenusileidžia naujausioms užsienio selekcininkų išvestoms veislėms.

Lietuvoje ankstyviausios ežiuolės pradeda žydėti birželio mėnesį, o paskutiniais žiedais dar galima pasidžiaugti net spalio mėnesį.