Gaudė vestuvių rytą

Šiandien G. Avižinaitės-Lubienės veislyne karaliauja daugiau nei 60 žavių nulėpausių. Vilniaus rajone įkurtame veislyne gyvena trijų dekoratyvinių nykštukinių veislių triušiai: avinukai, nykštukai ir liūtagalviai.

„Kažkam gali atrodyti, kad turėti tiek triušių – svajonė. Bet, patikėkite, prireikia ir fizinės ištvermės, kol visus narvelius išvalai, sutvarkai. Kartais kyla minčių, kad gal reikėtų jau mažinti skaičių, bet vis nuvažiuoju į parodą – atsivežu naujų“, – nusijuokia Greta.

Pašnekovė sako, kad triušiai jos gyvenime užima ypatingą vietą. Net vestuvių dieną jie priminė apie save. „Vestuvių rytą mano būsimas vyras gaudė pabėgusius triušius. Su šventiniu makiažu ėjau į triušidę įsiamžinti su bėgliais“, – plačiai šypsodamasi prisiminė Greta.

Įvertinimas: Gretos išveistas nykštukas Hermelinas, vardu Žaibas Makvynas, pripažintas veislės čempionu. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

Veisėja tapo vos 21-ų

Pirmąjį triušiuką Greta gavo iš krikšto mamos. Tuomet Gretai buvo ketveri. Po jo netekties kurį laiką triušiai iš pašnekovės gyvenimo dingo, tačiau neilgam.

„Vėl gavau dovanų nykštukinį triušiuką. Tada aplankė mintis, kad mane visą gyvenimą lydi triušiai, jie man labai patinka, tad kodėl nepradėti veisti? Taip 2017 m. išvykau į Lenkiją parsivežti savo pirmųjų triušių“, – veislyno „Mažieji triušiukai“ pradžią prisimena Greta. Veisėja pašnekovė tapo gana jauna – jai tebuvo 21-i.

Iš kaimynų lenkų tuomet ji atsivežė avinukus ir liūtagalvius. „Lietuvoje esu vienintelė oficiali liūtagalvių triušiukų veisėja“, – džiaugiasi Greta.

Liūdna nebūna

Anot veisėjos, liūtagalviais dažniausiai domisi šeimos su paaugliais, kurie dairosi aktyvesnio augintinio. Tačiau jie – kaip ir žmonės: vienodo charakterio triušių nebūna.

Vieni liūtagalviai yra labai ramaus būdo, kiti – ypač smalsūs, o treti – drąsūs ir nenustygstantys vietoje. Pasitaiko ir sudėtingesnio charakterio liūtagalvių. Tačiau pašnekovė užtikrina – tai veislė, su kurios atstovais niekada nebus liūdna.

Šiai veislei ne veltui duotas skambus pavadinimas. Liūtagalviai yra pūkuoti, o pagrindinis šios veislės skiriamasis bruožas – pūkuota galva ir liūto karčiai, kurie dažniausiai matosi tik triušiukui užaugus. Ilgesnis plaukas būna ir prie galinių kojyčių. Tiesa, pasitaiko, kad kai kurie liūtagalviai pūkuotumo turi mažai arba iš viso neturi. Liūtagalvių svoris svyruoja nuo 1,5 kg iki 2 kg.

Jų kailį reikia šukuoti daug dažniau nei trumpo plauko triušiukų, nes neprižiūrint kailio gali susidaryti neiššukuojamos kailio sąvėlos.

Laisvė: auginant dekoratyvinius triušiukus reikia nepamiršti kasdien jiems leisti pabėgioti, išsidūkti. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

Tinka šeimoms su vaikais

Avinukai patraukia savo meilumu, nuleipusioms ausytėms tiesiog neįmanoma atsispirti. Šios veislės triušiukai labai meilūs, socialūs. Avinukai dažniausiai yra labai ramaus būdo, bendraujantys. Ypač rekomenduojama šeimai, kur triušiuką prižiūrės vaikai.

„Visada sakau, kad triušis yra perkamas ne vaikams, o tėvams. Tačiau kai atvyksta šeimos su mažesniais vaikais, jie dažniausiai namo grįžta būtent su avinuku dėl jų ramaus ir taikaus būdo“, – pastebi Greta.

Ši veislė pasižymi itin žavia ir meilia išvaizda. Avinukai yra kresno sudėjimo, trumpomis kojytėmis, o jų svoris svyruoja nuo 1,5 kg iki 2,2 kg. Šios veislės triušiukai yra linkę priaugti svorio, taigi maitinti reiktų saikingai. Veislyne „Mažieji triušiukai“ auginami trijų kailio spalvų avinukai: šinšiliniai, mėlyni ir raudoni.

Mažiausiųjų veislė

Nykštukų veislė ypatinga dėl dydžio, nes suaugę triušiukai, pagal standartus, turėtų sverti 1–1,3 kg. Tačiau dažnai nykštukai sveria šiek tiek daugiau – iki 1,5 kg. Pasak Gretos, tai yra pati mažiausia triušių veislė. „Mažesnių jau nebūna, vidutinio dydžio – liūtagalviai, o iš mano auginamų veislių didžiausi – nykštukiniai avinukai“, – priduria ji.

Nykštukams būdingos trumpos ausytės, triušiukų būna įvairių spalvų. Tiesa, ši veislė išsiskiria jautrumu, vadose gimsta mažai triušiukų, jie jautresni ligoms ir dažniau pasitaiko triušiukų negalavimo atvejų, palyginti su kitomis veislėmis. Veislyne gyvena dviejų kailio spalvų nykštukai: juodi baltaakuočiai ir balti hermelinai mėlynomis akimis.

Baltaakuočių kailiukas vos ilgesnis nei daugumos trumpaplaukių triušių. Baltas kailiukas yra aplink akytes, šnerves, už ausyčių, ant kaklo, papilvės, pilvo ir vidinės letenėlių dalies.

„Hermelinų būna ir raudonomis akimis, bet mes auginame mėlynakius. Jų kūnelis cilindro formos, platus. Hermelinų kailiukas būna tolygiai baltos spalvos, tankus, itin minkštas, ausytės plaukuotos ir trumpos. Tai labai ramaus charakterio veislė“, – pasakoja veisėja.

Kaina: G. Avižinaitės-Lubienės veislyne triušiukai paženklinami, vakcinuojami. Vienas toks pūkų kamuolėlis su kilmės pažymėjimu kainuoja nuo 50 iki 80 Eur. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

Grįžo su čempionu

Gretos veislynas yra Lietuvos veislinių triušių augintojų asociacijos narys, todėl su kitais bendraminčiais ji dažnai lankosi triušių parodose ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje. Jų metu ne tik galima įsivertinti, kaip veisėjai sekasi, bet ir užmegzti kontaktų su kolegomis, parsivežti naujų triušiukų.

„Kaip ir šunų ar kačių parodose, taip ir triušių, yra teisėjai, kurie įvertina gyvūnėlio kailį, svorį, dantis, pėdutes, nagus, ausų ilgį, lytinius organus ir t. t.“, – dėsto pašnekovė.

Šiemet birželį Lenkijoje, Šepetovoje, vykusioje parodoje Gretai pavyko pasiekti stulbinančių rezultatų. Jos išveistas nykštukas hermelinas Žaibas Makvynas pripažintas veislės čempionu.

Rizikos perkant iš daugintojų

Nors daug kam gali pasirodyti, kad triušiukų veisimas – smagus ir nesudėtingas darbas, G. Avižinaitė-Lubienė išsklaido šį mitą. Šis užsiėmimas reikalauja daug kruopštumo ir dėmesio, todėl jai skaudu, kai atsainiai į veisimą žiūrintys daugintojai pelnosi iš gyvūnų.

Greta neslepia pati ne kartą kreipusis į atsakingas institucijas pranešdama apie daugintojus, ne kartą įspėjo ir triušiukų pirkėjus nepakliūti ant sukčių kabliuko.

„Tų žmonių nesustabdo net baudos. Viena vada jiems viską atperka. [...] Žinoma, reikia suprasti, kad ir oficialus veisėjas, parduodamas triušiuką, neduoda garantinio lapo, kad ateityje jis tiek metų gyvens, nesirgs.

Tačiau mes tikrai niekuomet neparduodame jau sergančio gyvūno, kaip dažnai pasitaiko daugyklose. Kartais žmonės to nepastebi, bet galima išgirsti plaučių kriokimą, pamatyti šlapesnę nosytę. Pirmais gyvenimo mėnesiais triušiukų virškimo traktas jautrus, jiems būtina atidžiai atrinkti pašarą, o tai daro ne visi. Kartais jiems išpučia pilvą, jie negaluoja, atrodo vangūs. Naujieji šeimininkai kartais tai nurašo adaptacijai prie naujų namų. Žmonės kartais man skambina ir guodžiasi, kad jie iš kažkur pirko triušiuką, o po kelių dienų jis nugaišo“, – atvirai pasakoja G. Avižinaitė-Lubienė.

Ji sako ne kartą išgelbėjusi žmones nuo neaiškaus triušio pirkimo. „Pirkti norėjo nykštuką, o būtų įsigiję drambliuką. Būna, kad mažiukus triušius kryžmina su mėsinių veislių triušiais“, – įspėja patyrusi veisėja.

Be to, kiekvienas veisėjas nori palaikyti ryšį su naujais šeimininkais, o prireikus – konsultuoja mitybos, priežiūros klausimais. Svarbu ir tai, kad Greta savo augintinius išleidžia į naujus namus tik juos paskiepijus, paženklinus, su kilmės pažymėjimu, maisto kraiteliu.

Geriau jau būsiu piktesnė teta, bet noriu išaiškinti, kad gyvūnas – ne trumpalaikis įsipareigojimas.

Nebijo būti „pikta teta“

Tiesa, pati Greta yra reikli ir tiems, kurie kreipiasi į jos veislyną. Ją stebina kai kurie klientai, kurie, nepasidomėję veislės charakteristika, užpila klausimais. Ją toks atsainus potencialių pirkėjų požiūris nuteikia šiek tiek priešiškai – jei neatlikai namų darbų prieš kreipdamasis į veislyną, ar tikrai esi apsisprendęs įsipareigoti naujam šeimos nariui bent 6–8 metus?

„Kartais griežtokai kalbu su žmonėmis ir raginu panaršyti mano svetainėje, paskaityti visus veislių niuansus, įsivertinti, ar jie tikrai norės auginti šį gyvūną. Bendrauju su gyvūnų prieglaudomis, matau, kiek ten patenka gyvūnų. Geriau jau būsiu piktesnė teta, bet noriu išaiškinti, kad gyvūnas – ne trumpalaikis įsipareigojimas“, – pabrėžia G. Avižinaitė-Lubienė.

Pažintis: Gretos rengiamos triušiukų edukacijos dažnam vaikui būna pirmoji pažintis su šiais žaviais švelniakailiais. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

Vienas ar keli?

Labai dažnas klausimas, kurio sulaukia Greta – geriau rinktis vieną ar kelis triušiukus. Ji laikosi nuomonės, kad galima auginti vieną triušiuką, jei jam skiriama dėmesio ir laiko, t. y. gyvūnas ne tik maitinamas, valomas, bet jam bent valandą leidžiama laisvai pabėgioti kambaryje ar ant pievelės.

Jei skirti laiko ir dėmesio negalite, tada, anot veisėjos, tikrai geriau auginti du, nes vienatvėje dažnam triušiui prasideda depresija.

„Tačiau kyla klausimas, kam jums augintinis, jei neturite laiko. Jei norite auginti du triušius, tai rekomenduojama dvi pateles ir iš karto įsigyti kartu, nes jei skirtingu laiku, gali būti sunkiau pripratinti. Dviejų patinų niekada nerekomenduoju, nes laikui bėgant pradės labai aršiai pjautis, tai gali pasibaigti mirtimi, o patino ir patelės irgi neparduodame, nes tikrai nesužiūrėsite ir jie gali susiporuoti“, – tikina Greta.

Pasak jos, triušiai gali susiporuoti jau nuo keturių mėnesių, o kastracija ir sterilizacija galima tik nuo šešto mėnesio. Tiesa, pasitaiko, kad ir patelės, prasidėjus rujai, ima peštis.

„Jeigu jau turite vieną triušiuką ir norite antro, kitos lyties, patiną būtina kastruoti, o patelę sterilizuoti. Porelės sutaria geriau. Tik reikės laiko, nes triušiai dažniausiai nėra tie gyvūnai, kurie labai džiugiai priima naują narį. Pradžioje antrąjį triušiuką reikės laikyti atskirame narve ir pamažu pratinti“, – aiškina patyrusi veisėja.

Visada pabrėžiu – daržovės, žolelės turi būti išaugintos natūraliai, nepurkštos chemija. 

Kopūstams – griežtas ne

Tie, kas nėra auginę dekoratyvinio triušio, gali pamanyti, kad šių gyvūnėlių dieta gana paprasta. Jiems tinka morka, šienas, kopūstai. Tačiau būtent pastaroji daržovė yra griežtai nerekomenduojama triušiams. Jų prikirtęs ilgaausis gali stipriai sunegaluoti.

Nuotaka: net savo vestuvių rytą Gretai teko su būsimu vyru ieškoti iš aptvaro pabėgusių triušiukų, o prieš santuokos ceremoniją ji triušidėje dar spėjo įsiamžinti su bėgliais. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

„Atsivertę knygelę, kur nupieštas triušis, dažnai matome prie jo patupdytą kopūstą. Bet jis triušiams tikrai netinka. Kodėl? Kopūstas turi polinkį pūsti pilvą, o triušių fiziologija tokia, kad jis negali pašalinti iš žarnyno dujų – negali atsirūgti, gadinti oro. Pilvas tada pučiasi kaip balionas ir net gali trūkti“, – perspėja Greta.

Triušiai itin mėgsta savo skanukus – džiovintus krapus, kalendrą, čiobrelius, petražoles. Taip pat jie noriai griaužia džiovintus obuolius, kriaušes, aronijų uogas, cukinijas, burokėlius, pastarnokus.

„Visada pabrėžiu – daržovės, žolelės turi būti išaugintos natūraliai, nepurkštos chemija. Netgi perkant iš prekybos centrų visada raginu rinktis tik ekologiškas daržoves. Buvo atvejis, kai triušis nugaišo nuo salotos, pirktos viename prekybos tinkle. Nepamirškite, kad triušių mityboje apie 80 proc. sudaro šienas. Jo turi būti kalnas, tikrai negailėkit“, – pataria Greta.

Mažiausi: juodos spalvos nykštukas baltaakuotis. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

Imti už ausų – nevalia

Pagal išsilavinimą Greta yra geografijos mokytoja, tačiau meilė triušiams ir pašaukimas pedagogikai lėmė tai, kad šias savo aistras sujungė į vieną – sėkmingai veda edukacijas apie triušius.

Užsakymų tiek daug, kad tenka kruopščiai planuoti vizitus. Su pūkuotais veislyno gyventojais keliauja į mokyklas, darželius, vasarą – stovyklas, užsuka ir į darbovietes, pas senjorus.

Vaikai ir suaugusieji jai nepašykšti klausimų. Vienas dažnesnių – kodėl triušių negalima laikyti už ausų.

Valgiaraštis: auginant nykštukinius dekoratyvinius triušiukus labai svarbu juos maitinti kokybišku ir jiems tinkančiu maistu. / Veislyno „Mažieji triušiukai“ nuotr.

„Tai yra viena jautriausių triušio vietų. Jis ausimis ne tik girdi, reguliuoja kūno temperatūrą, jų ausyse yra ir vestibiuliarinis aparatas. Man sakydavo, kad anksčiau kaime triušį paimdavo už ausų ir jis nesipriešindavo. Galima palyginti tai su paralyžiumi: jam įsitempia visi nervai ir gyvūnas negali priešintis. Jam beprotiškai skauda“, – paaiškina augintoja.