Gyvūnų kapinėse – ašaros ir skaudūs atsisveikinimai

Vieni šiuo metu tvarko savo augintinių kapelius, puošia juos gėlėmis ir uždega žvakeles, kiti tiesiog nori dar kartą pabūti vietoje, kurioje ištarė paskutinį „sudie“ savo mylimam gyvūnui. Šiomis dienomis daugiau lankytojų sulaukia ir Kauno rajone esančios Vainatrakio gyvūnų kapinės.

Skaudus atsisveikinimas

Praėjusį šeštadienį, spalio 24-ąją, užsukus į Kauno rajone įsikūrusias Vainatrakio kapines, jose tvyrojo gedulas. Kiek tolėliau jauna šeima atsisveikino su savo augintiniu.

Tėtis iš lėto bėrė žemes, o du vaikai įsikibę mamai į pašonę pasikūkčiodami raudojo išlydėdami savo ištikimą draugą į paskutinę jo kelionę.

Po nedidelės ceremonijos pabuvo tyloje, uždegė žvakeles, padėjo žydinčias gėles ir iš lėto pajudėjo link automobilio.

Detalės: prie daž­no ka­po šei­mi­nin­kai yra pa­li­kę ir ke­tur­ko­jų mėg­tų žais­liu­kų ar jų ant­kak­lių. / M. Kazlauskaitės, Kaišiadorių krematoriumo nuotr.

Atvežė antkapį

Vaikštinėjant po gyvūnams skirtas kapinaites, matyti, kad kai kurie kapai lankomi reguliariai. Uždegamos vis naujos žvakės, sodinami augalai, pamerkiamos gėlės. Kai kur prie antkapių padėti ir šunų antkakliai, mėgti žaislai. Kai kur net atspausdinti gyvūnų portretai, kiti jų atvaizdus įamžino antkapiuose.

Į kapines atvažiavo ir šeima iš Kauno. Jų rankose – naujas antkapėlis, skirtas prieš metus čia palaidotai katytei Svajai.

„Atvažiavome įamžinti mūsų katytės atminimą“, – rankose laikydama naują antkapėlį pernai nugaišusiai savo augintinei sako Greta. Svaja nugaišo būdama dvylikos metų.

„Ji nugaišo nuo senatvės. Ryte ją radome gulinčią ant pagalvės jau be gyvybės ženklų. Verkėme dvi savaites, gedėjome“, – priduria Gretos mama Gailutė.

Paklausus, kodėl nutarė gyvūną palaidoti būtent čia, šeima sako, kad kitų variantų tiesiog neturėjo, o su savo katyte visi norėjo atsisveikinti pagarbiai.

„Nesinorėjo pakasti kur nors po medžiu ar dar blogiau – tiesiog išmesti. Esame girdėję, kad kiti tiesiog deda į maišą ir meta į konteinerį. Apie tai nė negalėjo būti jokios kalbos. Pagarba turi būti. Juk gyvūnas buvo tavo gyvenimo ir tavo šeimos dalis. Mes norėjome gražiai ir pagarbiai atsisveikinti“, – vienbalsiai kalbėjo kauniečiai.

Patiems kasti nereikėjo

Kai Svaja iškeliavo į amžinuosius medžioklės plotus, jos šeimininkai susisiekė su Vainatrakio kapinių administracija, užsakė vietą Svajos kapeliui.

Duobės kasti patiems nereikėjo – tai padarė kapinių darbuotojas. Už viską teko sumokėti apie 60 eurų. „Tai labai normali kaina. Kai mes atvažiavome, viskas buvo paruošta, jau mūsų laukė“, – prisimena Gailutė.

Į Svajos laidotuves buvo susirinkusi visa šeima. „Radome tokią baltą gražią marškutę, į ją įvyniojome. Ją palaidojome su pagalvėle, ant kurios ji ir praleido savo paskutines gyvenimo akimirkas. Mama net negalėjo žiūrėti, buvo nusisukusi“, – dalijasi Greta su Vytautu.

Kremavimo mastas auga

Vis daugiau keturkojų šeimininkų nori oriai palydėti savo šeimos narius į paskutinę jų kelionę. Auga susidomėjimas ir krematoriumų paslaugomis.

Vieni žmonės, pasiėmę urną, iškart palaidos. Kiti, būna, parsivežę urną svarsto, kad augintinį palaidos, bet palaikę namuose nutaria, kad jį namuose ir saugos, nes jiems gera, kad jis toliau būna šalia jų.

Prieš dešimt metų gyvūnų krematoriumą netoli Tauragės su vyru atidariusi Toma Žebelienė šiemet pavasarį atidarė jau antrą. Jis duris atvėrė netoli Kaišiadorių. Kaip pastebi verslininkė, norinčiųjų atsisveikinti su augintiniu būtent taip atsiranda vis daugiau.

„Dabar žmonės laiko ne po vieną gyvūną, jų tikrai daugėja. Natūralu, kad ir susidomėjimas kremavimu auga“, – pastebi T. Žebelienė.

Pagarba: kre­ma­to­riu­mo va­do­vė sa­ko, kad kiek­vie­nas gy­vū­no kre­ma­vi­mas vyks­ta in­di­vi­dua­liai ir fil­muo­ja­mas ka­me­ro­mis. / M. Kaz­laus­kai­tės, Kai­šia­do­rių kre­ma­to­riu­mo nuo­tr.

Vieno užsakymo atsisakė

Per visą darbo istoriją į Tomą kreipėsi daugybė šeimų, kuriems būtent kremavimas pasirodė kaip geriausias būdas ištarti paskutinį „sudie“ savo gyvūnui. Dažniausiai tenka kremuoti šunis, kates, tačiau atvyksta žmonės ir su paskutinį atodūsį atidavusioms papūgėlėms, triušiukais, žiurkėnais, jūrų kiaulytėmis, vėžliukais, o kartą netgi atvežė strazdą.

Tiesa, buvo atvejis, kai krematoriumas vieno užsakymo atsisakė. Vienas klientas teiravosi, ar jie galėtų kremuoti... ponį. „Tai specifinis gyvūnas, jo kremacija visai kitokia nei kitų naminių gyvūnėlių. Kiek žinau, tokiais atvejais galima kreiptis į Latvijoje veikiančią įmonę“, – priduria T. Žebelienė.

Atsisveikinimas: ka­pi­nai­tės kas­met pa­si­pil­do, o at­si­svei­kinda­mi su sa­vo gy­vū­nais šei­minin­kai at­si­ne­ša gė­lių, žva­kių. / M. Kaz­laus­kai­tės, Kai­šia­do­rių kre­ma­to­riu­mo nuo­tr.

Baiminasi dėl pelenų

Svarbu prisiminti, kad šiuo metu yra trys būdai, kaip galima laidoti augintinius. Pirmas kelias – įprastas laidojimas nuosavame sklype ar teisėtose gyvūnų kapinėse, antras – gyvūno utilizavimas „Rietavo veterinarinėje sanitarijoje“, trečias – kremavimas.

Jei žmogus renkasi kremuoti savo keturkojį, jis gali pasirinkti, kaip tai bus atliekama. Jei augintinio gyvybė užgeso veterinarijos klinikoje, šeimininkas ten gyvūną gali palikti. Krematoriumo atstovai jį pasiima patys, o vėliau į tą pačią kliniką pristato pelenus urnoje. Kitas būdas – paimti nugaišusį gyvūnėlį iš jo namų. Trečias variantas – šeimininkams kūnelį atvežti patiems.

„Tai daryti visuomet kviečiame, nes yra atsisveikinimo erdvė, kur galima matyti visą procesą. Vėliau atiduodame urnelę. Dažnai žmonės baiminasi ir neretai girdime klausimą, ar tikrai atgaus savo augintinio pelenus. Galiu pasakyti, kad kremacija šeimininkams dalyvaujant ir jiems vietoje nebūnant niekuo nesiskiria. Mes kremuojame gyvūnus individualiai, įrašomi vaizdo įrašai ir, jeigu gyvūno savininkas nori, visada tą vaizdo įrašą gali gauti“, – užtikrina krematoriumo vadovė.

Pagarba turi būti. Juk gyvūnas buvo tavo gyvenimo ir tavo šeimos dalis. Mes norėjome gražiai ir pagarbiai atsisveikinti.

Įvairūs: Vainatrakio kapinėse palaidoti ne tik katės ir šunys – čia ilsisi ir daug egzotiškų gyvūnų. / M. Kaz­laus­kai­tės, Kai­šia­do­rių kre­ma­to­riu­mo nuo­tr.

Kiek tai kainuoja?

Ar brangu kremuoti į vaivorykštės šalį iškeliavusį savo keturkojį šeimos narį? T. Žebelienė sako, kad įkainis varijuoja priklausomai nuo jo svorio. Kaina svyruoja nuo 100 iki 240 eurų. Į kainą įskaičiuojami pervežimo kaštai ir standartinė urna.

„Vieni žmonės pasiėmę urną iškart palaidos. Kiti, būna, parsivežę urną svarsto, kad augintinį palaidos, bet palaikę namuose nutaria, kad jį namuose ir saugos, nes jiems gera, kad jis toliau būna šalia jų. Kiti prasitaria, kad pelenus žada išbarstyti jų pamėgtuose pasivaikščiojimo takuose. Aišku, šiuo atveju reikia elgtis protingai.

Aš bendrauju su tais augintinių savininkais, kurie į gyvūną žiūri kaip į tikrą šeimos narį. Jie jo bet kaip nenumes, kai išmuš paskutinė jo gyvenimo valanda“, – tvirtina T. Žebelienė.