Žmonija sparčiai naikina natūralią aplinką, nuo kurios priklauso jos pačios klestėjimas ir netgi išlikimas, sakoma pirmadienį paskelbtoje svarbioje Jungtinių Tautų ataskaitoje.

Pokyčiai, sukelti dešimtmečius vykdyto grobuoniškos išteklių naudojimo ir miškų, vandenynų, dirvožemių ir oro taršos kelia visuomenei „mažų mažiausiai tokią pačią grėsmę kaip klimato kaita“, sakė Robertas Watsonas (Robertas Vatsonas), pirmininkavęs 132 šalių atstovų susitikimui, per kurį buvo patvirtinta ataskaita „Suvestinė politikos formuotojams“ (Summary for Policymakers), parengta 450 ekspertų.

Dokumento autoriai rašo, kad milijonui gyvūnų ir augalų rūšių gresia pavojus išnykti, daugeliui – per kelis ateinančius dešimtmečius, nustatė tyrėjai.

Unikalių gyvybės formų spartėjantis nykimas, kuris jau dabar vyksta dešimtis arba šimtus kartų greičiau negu per pastaruosius 10 mln. metų, gali sukelti Žemėje pirmąjį masinį rūšių išmirimą per pastaruosius 66 mln. metų. Vėliausias didelio masto rūšių išmirimas nušlavė visus dinozaurus, išskyrus paukščių protėvius.

Trumpuoju laikotarpiu žmonijai grėsmės nėra, sakė Vokietijoje veikiančio Helmholtzo (Helmholco) aplinkos tyrimų centro profesorius Josefas Settele (Jozefas Zėtelė). Jis taip pat yra JT Tarpvyriausybinei biologinės įvairovės ir ekosistemų funkcijų platformos (IPBES) vienas iš vadovų.

„Ilgesniu laikotarpiu – sunku pasakyti, – sakė jis naujienų agentūrai AFP. – Jeigu žmonės išnyks, gamta ras būdą, kaip būdavo visada.“

Siekiant sustabdyti šias grėsmingas tendencijas ir atgręžti procesus atgal reikėtų „transformatyvių pokyčių“ – iš pagrindų pertvarkyti gamybos ir vartojimo įpročius visose srityse, ypač susijusiose su maistu, nurodoma ataskaitoje.

„Pasaulio mastu silpniname savo ekonomikų, pragyvenimo, maisto saugumo, sveikatos apsaugos ir gyvenimo kokybės pagrindus“, – perspėjo R. Watsonas.

„Transformatyvius pokyčius suprantame kaip fundamentalų, sistemos masto pertvarkymą“, – pridūrė jis.

Pasak eksperto, tikėtina, kad tokios pastangos sulauktų „suinteresuotų šalių“ stipraus pasipriešinimo.

„Suvestinėje politikos formuotojams“, pagrįstoje platesne 1,8 tūkst. puslapių ataskaita ir parengtoje remiantis 15 tūkst. šaltinių, apžvelgiama, kaip mūsų pačių rūšies didėjantis poveikis ir poreikiai kelia pavojų žmonių civilizacijos išlikimui būtinų gamtinių išteklių atsinaujinimui, įskaitant gėlą vandenį, kvėpuoti tinkamą orą ir derlingą dirvožemį.

Užburtas ratas

Spalio mėnesį paskelbtoje JT klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje taip pat buvo niūriai vaizduojama padėtis dėl klimato kaitos ir akcentuojama „beprecedenčio masto“ socialinės transformacijos būtinybė siekiant pasaulio temperatūros kilimą apriboti 1,5 laipsnio Celsijaus.

Pasaulio temperatūra jau yra pakilusi 1 laipsniu ir jei išliks dabartinės tendencijos, iki šimtmečio pabaigos padidės dar 3 laipsniais.

Klimato kaita ir bioįvairovės nykimas, pasirodo, kursto vienas kitą ir taip susidaro užburtas ratas.

Miškų kirtimas ir pramoninė žemdirbystė yra svarbūs veiksniai, skatinantys rūšių ir ekosistemų nykimą, be to, nulemia mažiausiai ketvirtadalį žmogaus vykdomos taršos šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.

Nukirsti medžiai išskiria planetą šildantį anglies dvideginį. Kasmet sunaikinant tokį atogrąžų miškų plotą, kuris prilygsta Anglijai, mažėja anglies dvideginį absorbuojanti augalijos „kempinė“.

Pasaulinis atšilimas, savo ruožtu, stumia tūkstančius gyvūnų ir augalų rūšių iš jų „komforto zonų“, ir stiprina tokias karščio bangas ir sausras, kurios neseniai kurstė beprecedenčius gaisrus Australijoje, Indonezijoje, Rusijoje, Portugalijoje, Kalifornijoje ir Graikijoje.

Iš dalies sutampančios pasaulinio atšilimo ir bioįvairovės nykimo varomosios jėgos byloja apie bendrus sprendimus, bet čia taip esama politikos konflikto galimybės, perspėjama naujojoje ataskaitoje.

Planuose padaryti pasaulio ekonomiką „žalią“ labai svarbus vaidmuo numatomas biokuro deginimui su išskiriamo anglies dvideginio surinkimu bei saugojimu (BECCS).

Tačiau kalbant apie tokį mastą, didžiulis žemės plotas, kurio reikėtų biokurui skirtiems augalams auginti – maždaug dvigubai didesnis už Indiją – prieštarautų saugomų plotų didinimui ir pastangoms atkurti miškus, jau nekalbant apie maisto gamybą.

Vartotojų visuomenė

IPBES pirmą kartą sudarė pagrindinių penkių priežasčių, nulemiančių rūšių nykimą ir gamtos degradavimą, sąrašą.

Pirmosios dvi yra sumažėjusios ar degradavusios buveinės ir medžiojimas maistui ar prekybai – dažnai nelegaliai – gyvūnų kūnų dalimis.

Pavyzdžiui, mažėja arba iki tvarumo ribos yra išnaudoti visi, išskyrus septynis procentus, svarbūs jūrinių žuvų ištekliai, nors regioninės administravimo organizacijos deda pastangas, kad žūklė būtų tvari.

Trečioje sąrašo vietoje yra pasaulinis atšilimas, kuris tikriausiai sąraše kils aukščiau.

„Galime matyti, kad klimato kaitos signalas tikrai ir tikrai greitai stiprėja“, – sakė IPBES viena vadovių Sandra Diaz (Sandra Dias), Kordobos valstybinio universiteto Argentinoje profesorė.

Ketvirtoje ir penktoje vietose yra tarša – kasmet į vandenynus ir upes patenka 400 mln. t sunkiųjų metalų, toksiškų nuosėdų ir kitų teršalų – ir svetimos rūšys, tokios kaip žiurkės, uodai, gyvatės ir augalai, į kitas pasaulio dalis patenkantys laivais ar lėktuvais.

„Taip pat yra dvi didelės netiesioginės bioįvairovės nykimo ir klimato kaitos varomosios jėgos: pasaulio žmonių skaičius ir auganti jų geba vartoti“, – sakė R. Watsonas.

Tekste, dėl kurio buvo daug deramasi, nenurodomos pažangos gairės ar „paskutinio šanso“ imtis veiksmų terminai, kaip buvo minėtoje 2018 metų ataskaitoje dėl klimato.

IPBES taip pat neturi mandato teikti tikslias politikos rekomendacijas.

Tačiau ataskaitoje aiškiai nurodomi reikalingi veiksmai: mėsos vartojimo mažinimas, miškų kirtimo sustabdymas atogrąžų šalyse, skatinimas nevartoti prabangos prekių, žymus nepagrįstų subsidijų sumažinimas, lėtai augančios ekonomikos koncepcijos priėmimas.

Ataskaita „pasitarnaus kaip pagrindas mūsų tikslų apibrėžimui iš naujo“ prieš numatomą svarbų JT Biologinės įvairovės konvencijos narių susitikimą Kinijoje 2020 metų spalį, sakė viena autorių Yunne Jai Shin (Jun Džai Šin), Marselyje įsikūrusio Plėtros tyrimų instituto mokslininkė.