Žaibai kasmet pasaulyje užmuša apie 10 tūkst. žmonių, o nuostolių pridaro už milijardus eurų. Žaibai dažniausiai trenkia į ąžuolą, pušį, eglę, bet rečiau į beržą. Nuo žaibo geriausia slėptis krūmuose, nes nėra duomenų, kad žaibas kada nors būtų trenkęs į krūmus, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo klimatologas Donas Valiukas.

– Ar daug žaibų būna per metus Lietuvoje?

– Lietuvoje pernai buvo kažkur 71 tūkst. žaibų, užpernai – daugiau nei 120 tūkst. Pernai buvo sąlyginai mažiau žaibų. Didžioji dalis šių žaibų būna debesyse. Apie 80 proc. žaibų nepasiekia žemės paviršiaus.

– Ar yra Lietuvoje vietų, kuriose žaibai dažniausiai trankosi?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tiek perkūnijų, tiek žaibų daugiau yra pietryčių bei centrinėje Lietuvoje. Šiaurės, šiaurės rytinė Lietuvos dalis mažiau pasižymi žaibais.

– Kokios tendencijos dėl žaibų? Klimatas šyla, ar tai turi įtakos žaibavimui?

– Šyla klimatas ir šyla atmosfera. Tai yra palankesnės sąlygos žaibams susidaryti. Skaičiuojama, kad vienas laipsnis temperatūros duoda apie 10 proc. daugiau žaibų.

– Šiemet Lietuvoje bus daugiau ar mažiau žaibų?

– Pagal dabartines tendencijas, šie metai neišsiskiria gausių žaibų skaičiumi. Panašiau, kaip praeitais metais.

O kaip apsisaugoti nuo žaibų, papasakojo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gužiauskas.

– Žmonėms patariame likti namuose, jei nusimato perkūnija, žaibai. Tai yra saugiausia vieta perkūnijos atveju. Reiktų imtis atsargumų priemonių, uždaryti langus, duris, balkoną, pasirūpinti elektros prietaisais. Dažniausiai nelaimės kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos. Reikėtų arba visai išjungti elektrą, arba ištraukti iš elektros lizdų visus prietaisus. Jei žaibai užklupo lauke, reikia įvertinti, kad žaibas trenkia į aukštus, pavienius objektus. Po medžiu slėptis yra pavojinga. Jei slepiatės kažkur statiniuose ir yra seni, metaliniai turėklai, geriau prie jų nesiliesti. Esant gamtoje, jei nėra jokios pastogės, reikėtų pasirinkti žemesnę, bet sausą vietą ir atsitūpus pralaukti perkūniją. Rekomenduotina slėptis po žemesniais krūmais.

– Ar saugu slėptis automobilyje?

– Automobilis yra saugi priedanga. Netgi būna atvejų, kai žaibas trenkia į automobilį, o jame esantys žmonės nenukenčia. Tik reikia uždaryti langus, nevažiuoti, stovėti vietoje.

– Ar galima maudytis vandenyje žaibuojant?

– Tikrai nerekomenduojama, netgi draudžiama. Į vandens telkinius žaibai taip pat trenkia gana dažnai. Siekiant išvengti elektros krūvio besimaudant, valtimi irstantis, prasidėjus žaibams, reikia irtis į krantą ir ieškoti saugios vietos.

Esant gamtoje, jei nėra jokios pastogės, reikėtų pasirinkti žemesnę, bet sausą vietą ir atsitūpus pralaukti perkūniją.

– Bėgioti tuščiame lauke taip pat pavojinga?

– Reikia vengti tokių vietovių, kur žmogus būtų aukščiausias objektas. Ypač nepatartina rankose laikyti kažkokius metalinius daiktus.

– Ar daug gaisrų sukelia žaibai?

– Šiais metais žaibai sukėlė septyniolika gaisrų. Praėjusiais metais buvo 25 įvykiai dėl žaibų.