Paukščiai suoks, bus dėkingi už rūpestį ir pasirūpins, kad kraujasiurbių uodų ir kitokių mašalų būtų mažiau – abipusė nauda. Tačiau iškelti inkilai kai kada taip ir lieka tušti. Ką svarbu žinoti?
Biologas sako, kad pagaminti inkilą – tik pusė darbo. Ne mažiau svarbu rasti jam tinkamą vietą ir tinkamai pakabinti. Internete galite rasti įvairių paukščių ir net šikšnosparnių inkilų matmenis, patarimų, kaip juos teisingai sukalti. Jei sumanėte sukalti jį iš lentų, žinovas pataria rinktis neobliuotas ir sausas. Nereikėtų nei dažyti, nei lakuoti, nes kuo natūraliau, kuo mažiau pašalinių kvapų, tuo mieliau tokiame namelyje kas nors apsigyvens.
Gaminant inkilą pašnekovas pataria atsižvelgti į dugno vidinėje pusėje plotą, inkilo gylį ir landos diametrą ir vietą. Pavyzdžiui, šikšnosparniams landą reikia daryti inkilo apačioje (tiesiog palikti siaurą plyšį). Naminėms pelėdoms landa turi siekti apie 13 cm, zylutėms ir kitiems panašiems sparnuočiams užtenka 3–3,5 cm skersmens landos, varnėnams reikės šiek tiek didesnės – 4,5–5 cm.
Gamtininko Andrejaus teigimu, dažniausia klaida – blogai parinkta inkilo kėlimo vieta. Tiems, kurie sumanė konstruoti namelius paukščiams, taip pat reikėtų žinoti, kad juos svarbu kabinti tinkamame aukštyje ir kad landa turi būti atsukta į tinkamą pusę. Jei ketinate meistrauti inkilus, ornitologų puslapiuose rasite daug patarimų, bet bendri principai būtų šie:
• Tokio paties dydžio inkilai turi būti nutolę ne mažesniu kaip 50 m atstumu vienas nuo kito. Kiekvienas paukštis turi savo teritoriją, į kurią neįsileidžia kitų. Antraip dėl nepageidaujamos kaimynystės inkilas gali likti tuščias, nes niekas nenorės jame apsigyventi.
• Inkilą reikėtų kabinti 4–5 m aukštyje. Landa negali būti atsukta į šiaurę. Paukščiai pirmiausia renkasi tuos namus, kurių landa atsukta į pietryčių, pietų ar rytų pusę. Toks inkilas gauna pakankamai saulės šviesos, šilumos, todėl jame laikosi optimali temperatūra, inkilas nedrėgsta.
• Stambesniems paukščiams skirti inkilai (pavyzdžiui, antims klykuolėms, dančiasnapiams) turi būti keliami mažiau šakotoje medžio pusėje, kad būtų patogu priskristi.
• Inkilas turi laikytis stabiliai, nesiūbuoti.
Jei nespėsite pakabinti inkilo ankstyvą pavasarį, biologas ramina ir tikina, kad tą galite padaryti bet kuriuo kitu šiltuoju metų laiku. Neturite galimybės sukalti naujo inkilo? A. Gaidamavičius sako, kad iškelti galima nebūtinai tik naujus inkilus. Pasak žinovo, puikiai tiks surinkti ir atnaujinti seni inkilai, kuriuos ne vienas turi savo sode, sodyboje ar prie nuosavo namo. Svarbu išvalyti, sutvirtinti, pakeisti papuvusias lenteles (stogelį, dugną). Taip pat svarbu perkabinti pasvirusius, siūbuojančius, per žemai iškeltus inkilus, kad išperėti jaunikliai netaptų masalu katėms ir kitiems gyvūnams. Padarysite gerą darbą giesmininkams, kurie jus džiugins visu šiltuoju metų laiku.
Natūraliai „butais“ paukščius aprūpina ir geniai. Pasak biologo Andrejaus, jie turi įprotį kiekvienais metais išsikalti naują uoksą, o senąjį palieka kitiems gyventojams. O tų genių yra įvairiausio „kalibro“ – nuo pačio smulkiausio mažojo margojo genio, kuris namais aprūpina zylutes, iki varnos dydžio juodosios meletos, į kurios uoksą gali tilpti antis klykuolė ar naminė pelėda.
„Miško savininkams patariu savo miške palikti kuo daugiau sausų medžių, nes tik tokiuose geniai sugeba iškalti uoksą. 30 cm skersmens sausuolis jau tinkamas. Būna, kad viename sausuolyje galima pamatyti daugybę uoksų. Tokius aš vadinu paukščių daugiabučiais“, – patarimų negaili gamtos ekspertas Andrejus, dar visiems žinomas kaip „Labanoro vilkas“.
Naujausi komentarai