Kaip klimato pokyčiai paveiks Lietuvą ir kaip ateičiai turi būti ruošiama šalies infrastruktūra? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnalistu diskutavo klimatologas Arūnas Bukantis.
– Vis dar matome rugpjūčio pabaigoje praūžusios audros padarinius. Iki šiol kritikuojami elektros atkūrimo tempai. Ar tai yra nauja realybė, su kuria Lietuvai reikės išmokti gyventi?
– Siūlyčiau sakyti, kad reikėjo išmokti gyventi, nes tokia realybė tęsiasi jau tris dešimtmečius. Tiek audros, tiek stiprios liūtys ir vėjai reguliariai niokoja Lietuvą kelis dešimtmečius. Keista, kad iki šiol nebuvo padarytos išvados.
– Ar tam galima prevenciškai pasiruošti?
– Be abejo. Kalbant apie elektros perdavimo linijas, visada galima išmatuoti, kokiu atstumu auga medžiai, kokio jie aukščio ir juos pašalinti. Kitas būdas yra kabeliavimas, bet tai užtrunka ilgiau ir kainuoja brangiau. Tai yra būtinybė, kuri turi būti vykdoma. Nereikia kelių dešimtmečių, kad būtų pašalinti medžiai, galintys pažeisti elektros perdavimo linijas.
– Lietuvą vis dažniau niokoja galintos audros ir škvalai. Kodėl visa tai vyksta?
– Tai vyksta kartu su visais procesais, susijusiais su klimato atšilimu. Kylant temperatūrai, atmosferoje didėja drėgmė. Dėl to formuojasi galingesni kamuoliniai debesys, aktyvesni atmosferos frontai, ciklonai, o tai sudaro sąlygas formuotis pavojingiems reiškiniams – stiprioms liūtims, krušoms, perkūnijai ar viesulams. Tai yra būdinga visam pasauliui, ne tik Lietuvai ir Europai. Visuose regionuose daugėja pavojingų, ekstremalių meteorologinių ir klimatinių anomalijų.
– Ar tai, kad vieną mėnesį Lietuvoje orai gali pasižymėti stichine sausra, o kitą mėnesį – liūtimis, irgi yra klimato kaita?
– Anomalijos, trunkančios kelias savaites, yra susijusios su atmosferos cirkuliacijos procesais. Kaip jie nusistovi, tokie orai įsivyrauja. Lietuvos platuma yra palanki ir pasiekiama oro masėms iš įvairių regionų. Šiltuoju metų laiku atslenka ir tropinės oro masės, ir drėgnos atlantinės oro masės iš Vakarų.
Turime visą asortimentą pačių įvairiausių oro masių. Dėl to orai yra tokie kontrastingi ir greitai kintantys. Tropinių platumų regionuose orų tipai yra pastovesni ir nesikeičia taip dažnai, kaip pas mus. Jei nusistovi pernašai iš rytų ir pietryčių, pas mus susiformuoja sausros. O jei įsiveržia karštos oro masės iš Šiaurės Afrikos, tada fiksuojame kaitrą. Tai yra sausų, karštų ir dulkėtų oro masių poveikis iš tropinių regionų. Pavasarį mus dažnai užklumpa arktinės oro masės ir tada fiksuojame šalnas. Šiemet birželio 1 d. buvo paskutinė pavasario šalna.
– Ar žvelgiant į praėjusios vasaros orus, kurie vyraro Europoje, galima įžvelgti tendencingumus ir prognozuoti, kaip gali atrodyti ateitis?
– Ši vasara parodė, kad karščio bangos darosi dažnesnės ir stipresnės. Kai kuriuose Europos regionuose turėjome net keturias karščio bangas, kurios prasidėjo gegužės pabaigoje. Temperatūra pakilo iki 40 laipsnių ir pasiekė Britanijos salyną bei kitas Vakarų Europos šalis, esančias vidutinėse platumose. Tai reiškia, kad šie procesai nežada silpnėti. Apie tai aktyviai kalbame jau nuo 2003 metų, kai įvyko pirmoji itin pražūtinga sausra.
Karščio bangos ateina kartu su sausromis ir gaisrais. Derliaus sumažėjimas yra neišvengiamas. Tokias tendencijas turėsime ir ateityje. Vidutinė temperatūra kils, o kartu kils ir karščio bangų temperatūra. Tokia realybė yra neišvengiama ir ateinančiais dešimtmečiais.
– Panašu, kad Lietuva neišvengs temperatūros kilimo. Žvelgiant Europos mąsteliu, ar Lietuva bus turistų laikoma viena iš vėsesnių šalių?
– Turizmo sektorius yra ypatingas ūkio sektorius. Prognozuojama, kad Baltijos regione susidarys palankesnės sąlygos, nei buvo XX a. antroje pusėje. Dėl kylančios temperatūros prasitęsia vasaros sezonas. Paskutinieji keleri metai parodė, kad net rugsėjo mėnesį galime turėti vasarišką temperatūrą. Sąlygos poilsiauti prie Baltijos jūros darosi palankesnės ir patrauklesnės, nei prie Viduržemio jūros liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Ten temperatūra dažnai yra pavojinga sveikatai, siekia 45-50 laipsnių. Baltijos jūroje vanduo darosi šiltesnis, anksčiau prasideda ir ilgiau tęsiasi turistinis sezonas. Tie, kuriems yra priimtina 20-25 laipsnių tempratūra, dažniau rinksis Baltijos jūros kurortus, o ne Viduržemio jūros regioną.
– Ko galime tikėtis pirmosiomis rudens savaitėmis?
– Atrodo, kad pirmosios savaitės bus šiltesnės, bet aukšta temperatūra neprognozuojama. O 2023, 2024, 2025 metais temperatūra buvo visiškai vasariška. Pirmąjį dešimtadienį ir didžiąją antrojo dešimtadienio dalį tęsis meteorologinė vasara – vidutinė temperatūra bus aukštesnė, nei 15 laipsnių. O antrojo dešimtadienio pabaigoje temperatūra nukris ir pereisime į meteorologinį rudenį.
Numatoma, kad antrosios rugsėjo pusės temperatūra bus artima vidutinei daugiametei temperatūrai, o pirmoji pusė bus šiltesnė už vidutinę daugiametę temperatūrą maždaug 1-1,5 laipsnio. Rugsėjo mėnesį numatomas 30-40 proc. didesnis kritulių kiekis, ypač Vakarų Lietuvoje ir pajūryje. Ten rugsėjo mėnesį kritulių iškrenta daugiau, nei rytų Lietuvoje. Numatomas vidutiniškai šiltas ir drėgnas rugsėjis.
Visas pokalbis – „Žinių radijo“ reportaže:
Naujausi komentarai