„Viena klaida miške gali kainuoti labai brangiai.
Sausas pavasaris jau didina gaisrų pavojų – miško paklotė išdžiūvusi, todėl ugnis gali įsiplieksti nuo menkos kibirkšties. Valstybinė miškų tarnyba įspėja: neatsargiai numesta nuorūka ar netinkamai įkurtas laužas, jau nekalbant apie žolės deginimą pamiškėje ar pačiame miške, gali baigtis rimta nelaime.
Greta išaugusios gaisrų rizikos, budriems reikia būti ir tiems, kurie rengiasi rinkti ankstyvųjų grybų – bobausių ir briedžiukų.
Svarbu žinoti viena – šie iš pirmo žvilgsnio tarsi panašūs grybai turi esminį skirtumą:
praretintus lapuočių medynus, miškų pakraščius mėgstantys briedžiukai, termiškai apdorojus 10–15 min., yra saugūs valgyti;
bobausis, kuris mėgsta kirtavietes, senas gaisravietes, miško proskynas, yra labai pavojingas grybas.
Bobausiuose esantis giromitrinas gali pažeisti kepenis, nervų sistemą, sukelti traukulius ar sąmonės sutrikimus. Net ir termiškai apdoroti jie gali išlikti nesaugūs, o virimo metu išsiskiriantys garai – toksiški.
Ir ne, „močiutė visą gyvenimą valgė bobausius ir nieko nenutiko“ netinka, nes a) skirtinguose grybuose toksinų kiekis labai skiriasi, nežinia, su kokiu kiekiu šįkart susidursite; b) organizmai skirtingai reaguoja į giromitrino skilimo produktus, būtent jums gali nepavykti.
Geriausias būdas atskirti briedžiukus nuo bobausių:
nors skiriasi grybų kepurėlės (bobausio – netaisyklinga, „smegenų“ formos, o briedžiuko – kūgiška, panaši į korį su akutėmis), patikimiausia yra perpjauti grybą išilgai.
Bobausio ertmė užpildyta, matosi susiraukšlėję audiniai, „kameros“. Briedžiukas yra tuščiaviduris nuo kepurėlės iki koto.
Rinkdamiesi poilsį gamtoje, rinkitės ir atsakomybę. Branginkime miškus ir save“, – feisbuke rašė Valstybinė miškų tarnyba.
Naujausi komentarai