Valstybinių miškų urėdijos (VMU) specialistai pastebi, kad rudosios meškos vis dažniau fiksuojami skirtinguose Lietuvos regionuose. Kyla klausimas: ar meškos Lietuvoje jau įsikūrė visam laikui?
Bando įsitvirtinti
Gamtininko, aplinkosaugininko, rašytojo Selemono Paltanavičiaus teigimu, šiandien galima kalbėti apie naują etapą – dalis meškų į Lietuvą jau ne tik užklysta, bet ir pasilieka ilgesniam laikui. Pasak jo, šiemet Aukštaitijoje fiksuotos bent dvi žiemojusios rudosios meškos. Tai rodo, kad šie gyvūnai teritoriją renkasi neatsitiktinai.
„Šiuo metu jau galime sakyti, kad meškos iš dalies yra mūsų gyvūnų rūšis“, – sako S. Paltanavičius.
Vis dėlto, anot gamtininko, galutinai apie jų sugrįžimą bus galima kalbėti tuomet, kai Lietuvoje bus užfiksuoti ir jaunikliai.
Ieško naujų namų
Lietuvoje pastebimos meškos dažniausiai yra jauni, iš savo teritorijų išvaryti gyvūnai. Į mūsų šalį jos atkeliauja iš kaimyninių regionų: Latvijos, Baltarusijos, o į Latviją patenka ir iš Estijos, kur meškų populiacija yra gerokai gausesnė.
Tokie jauni žvėrys per parą gali įveikti net 20–30 km, todėl valstybių sienos jiems nėra kliūtis.
Nors meškų pasirodymas kai kuriems gyventojams kelia nerimą, specialistai ragina į situaciją žvelgti kaip į natūralų procesą.
„Meškos į Lietuvą ne ateina – jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atkūrimas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Jo teigimu, daugiau nei prieš 100 metų šie gyvūnai Lietuvoje buvo įprasti, tačiau ilgainiui išnyko dėl žmogaus veiklos. Dabar jų sugrįžimas vyksta natūraliai, be žmogaus įsikišimo.
Ne tik plėšrūnė
VMU Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus specialisto Kornelijaus Aleknos teigimu, meškos mūsų miškų ekosistemai nesvetimos – priešingai, jos atlieka svarbų vaidmenį.
„Rudoji meška – didžiausias mūsų plėšrusis žvėris, kurio mityba itin plati: nuo augalų iki smulkių gyvūnų ar kritusių žvėrių“, – sako K. Alekna.
Jis pabrėžia, kad meškos prisideda prie natūralios miško pusiausvyros atkūrimo: surenka maitą, reguliuoja kai kurių gyvūnų populiacijas, o jų platus mitybos spektras leidžia lengvai prisitaikyti prie aplinkos.
Meškos į Lietuvą ne ateina – jos grįžta namo. Tai savotiškas istorinės neteisybės atkūrimas.
Svarbu žinoti
Susidūrimo su meška tikimybė Lietuvoje išlieka nedidelė, tačiau specialistai primena, kad miške svarbu elgtis atsakingai. Pamatę mešką, žmonės neturėtų panikuoti ar bėgti – staigūs judesiai gali sukelti gyvūnui stresą ar gynybinę reakciją.
Rekomenduojama išlikti ramiems, lėtai atsitraukti ir neatsukti gyvūnui nugaros. Svarbu leisti meškai žmogų išgirsti – judant miške patariama kalbėtis ar skleisti kitus garsus, kad gyvūnas būtų įspėtas iš anksto ir galėtų pasitraukti.
Laukiniai gyvūnai paprastai vengia žmogaus, todėl daugeliu atvejų iš anksto, jį išgirdę, patys pasitraukia.
Gamtininkų vertinimu, meškų Lietuvoje artimiausiais metais gali daugėti. S. Paltanavičiaus teigimu, po dešimties–penkiolikos metų meška gali tapti įprasta, nors ir negausia, mūsų miškų gyvūnų rūšimi.
Vadinasi, ateityje šie gyvūnai anksčiau ar vėliau taps natūralia Lietuvos gamtos dalimi – tokia, kokia buvo kadaise.
Naujausi komentarai