Mokslininkai muša pavojaus varpais: šilta vasara gali būti mirtina Pereiti į pagrindinį turinį

Mokslininkai muša pavojaus varpais: šilta vasara gali būti mirtina

2026-02-07 13:00 klaipeda.diena.lt inf.

Tyrėjai ragina imtis skubių veiksmų dėl laisvai gyvenančių amebų – mikroorganizmų, galinčių išgyventi vandenyje ir dirvožemyje bei keliančių rimtą pavojų žmonių sveikatai, – plitimo. Ypatingas dėmesys skiriamas Naegleria fowleri amebai, geriau žinomai kaip „smegenis ėdanti ameba“. Apie tai pranešė „Science Alert“.


<span>Mokslininkai muša pavojaus varpais: šilta vasara gali būti mirtina</span>
Mokslininkai muša pavojaus varpais: šilta vasara gali būti mirtina / DI sugeneruota nuotr.

Laisvai gyvenančios amebos yra vienaląsčiai organizmai, kuriems nereikia šeimininko ir kurie geba keisti formą, naudodamos pseudopodijas. Jos aptinkamos įvairiose aplinkose – nuo balų iki ežerų. Pavojingiausia iš jų, Naegleria fowleri, mėgsta šiltą gėlą vandenį ir dažniausiai aptinkama 30–40 laipsnių temperatūroje.

Infekcija įvyksta, kai užterštas vanduo patenka į nosį – tuomet ameba prasiskverbia į smegenis ir pradeda naikinti jų audinius. Mirtingumas siekia 95–99 procentus. Infekcija neperduodama iš žmogaus žmogui ir neįvyksta nurijus vandenį – pavojus kyla tik tada, kai vanduo patenka į nosies takus.

Nors chloravimas ir vandens valymas gali sunaikinti šiuos organizmus, amebos geba išgyventi bioplėvelėse vandentiekio vamzdžiuose ir formuoti apsaugines cistas. Dėl to jų kontrolė vandens sistemose tampa sudėtinga, ypač vasaros metu.

Mokslininkai taip pat perspėja apie vadinamąjį „Trojano arklio efektą“ – amebos gali pernešti kitus patogenus, įskaitant tuberkuliozės bakterijas, legioneliozės sukėlėjus, grybus ir virusus. Tai leidžia joms ilgiau išlikti aplinkoje ir didina atsparumą dezinfekcijai.

Klimato kaita dar labiau blogina situaciją – šylant vandens telkiniams plečiasi Naegleria fowleri paplitimo teritorija, o rizika didėja ir regionuose, kuriuose ši ameba anksčiau buvo itin reta.

Vandens sistemų stebėsena dėl amebų atliekama retai – tai lemia tyrimų sudėtingumas ir didelės sąnaudos. Šiuo metu saugumas daugiausia užtikrinamas chloravimu ir reguliariu vamzdynų praplovimu, tačiau mokslininkai pabrėžia, kad būtina kompleksinė ekologinė ir medicininė kontrolė.

Be smegenų pažeidimų, amebos gali sukelti akių ir odos infekcijas bei retus sisteminius susirgimus žmonėms, kurių imuninė sistema yra nusilpusi.

Specialistai pataria vengti galvos panardinimo į šiltą stovintį vandenį, naudoti nosies spaustukus maudantis, kruopščiai prižiūrėti kontaktinius lęšius ir juos plauti tik sterilizuotu arba virintu vandeniu. Nosies plovimui rekomenduojama naudoti tik sterilų arba distiliuotą vandenį.

Gydytojai atkreipia dėmesį: po maudynių gėlame vandenyje būtina stebėti bet kokius staigius simptomus – galvos skausmą, karščiavimą, pykinimą ar kaklo sustingimą. Ankstyvas kreipimasis į medikus gali išgelbėti gyvybę.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Ubagų

Lietuva jau kokia 20 metų niokoja savo gamtos išteklius, baigia iškirst medžius, o Aplinkos (išmestas banditų žodis apsaugos..) ministerija nesiima jokių veiksmų siekiant apsaugoti Gamtą nuo invazinių, užvežtų ligų, kenkėjų ar iššauktų neigiamo veiklos vystymo pokyčių. Šiais laikais užsienyje laisvai galima surast paskutinės kartos efektyvių priemonių kenkėjams ar virsmams naikinti (be kenkimo Gamtai), bet mūsų valdžiagyviams ir bukiems ministerijų klerkams rūpi tik karas o ne savo šalies gamtos (ir ne tik Gamtos) išteklių saugojimas ir jų nykimo stabdymas. D.Britanija seniai yra susitvarkius su tokiais dalykais, bet pas mus yra kaip yra. Ir dar pinigų gaila leist tokiems reikalingiems tikslams o ne karo Lietuvoje provokavimui
1
0
Bachurs šmaiš

Anksčiau gasdino irito bombomis balt jūroj gasdonai už nieka neatsako už bazara reik atsakyt
0
0
Visi komentarai (2)

Daugiau naujienų