Nepaisant savo paslaptingumo, katės turi kur kas sudėtingesnius atminties gebėjimus, nei buvo manyta anksčiau.
„Jų atmintis yra selektyvi ir stebėtinai efektyvi, vaidinanti gyvybiškai svarbų vaidmenį jų išgyvenime ir sąveikoje – ne tik su mumis, bet ir su aplinka“, – pažymima straipsnyje.
2017 m. Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad katės geba įsiminti tiek „kur“, tiek ir „ką“. Šio tyrimo metu katės parodė, kad gali prisiminti, kur buvo padėti dubenėliai su maistu, net ir po 15 minučių pertraukos. Tai įrodo jų stiprią trumpalaikę ir erdvinę atmintį.
Mokslininkai taip pat mano, kad katės svarbiausią informaciją gali prisiminti maždaug trejus metus. Tai nereiškia, kad po šio laikotarpio jos viską pamiršta – veikiau jos išsaugo tai, kas labiausiai prisideda prie jų gerovės ir išlikimo.
Tačiau katės prisirišimas prie šeimininko gali trukti gerokai ilgiau nei trejus metus, kurie laikomi apytiksle ilgalaikės atminties riba.
„Šį reiškinį paaiškina emocinių asociacijų, susiformavusių per kartu praleistą laiką, stiprumas. Teigiami įspūdžiai, besikartojantys bėgant metams, palieka ilgalaikį įspaudą katės atmintyje“, – pabrėžiama leidinyje.
Net ir po ilgo išsiskyrimo katė gali atpažinti savo buvusį šeimininką dėl išskirtinės uoslės.
Kačių atmintis veikia kitaip nei žmonių, tačiau ji puikiai pritaikyta jų poreikiams. Katės įsimena tai, kas svarbiausia, pamiršta smulkmenas ir naudoja šį gebėjimą orientuotis aplinkoje bei išlaikyti emocinius ryšius su žmonėmis.
Anksčiau mokslininkai taip pat išsiaiškino, kodėl katės nebaigia suėsti savo maisto. Nustatyta, kad jų apetitas sumažėja pripratus prie maisto kvapo, o naujas kvapas vėl skatina ėsti.
Taip pat paaiškėjo, kodėl katės miaukia, o liūtai ir tigrai riaumoja – šiuo atveju lemiamą vaidmenį atlieka gyvūnų gerklės struktūra.
Naujausi komentarai