Nerimą keliantis įspėjimas planetai: gali mirti daugiau nei 450 tūkst. žmonių

Čikagos universiteto Klimato poveikio laboratorijos atlikti skaičiavimai parodė, kad laikotarpiu nuo birželio iki vasario nuo karščio sukeltų padarinių labiausiai nukentėtų besivystančios šalys, skelbė „The Guardian“.

Afrikos Sahelio regione dėl karščio gali mirti papildomai 66,8 tūkst. žmonių (palyginti su įprastais metais), o beveik pusė šio skaičiaus tektų vien Nigerijai. Prognozuojama, kad Indonezijoje mirčių skaičius išaugtų iki 19,3 tūkst., Indijoje –15,8 tūkst., o Brazilijoje – 13,3 tūkst.

Primename, kad El Ninjo yra natūralaus ciklo tropinėje Ramiojo vandenyno dalyje šiltėjimo fazė, pasikartojanti kas dvejus–septynerius metus. Reiškinys prasideda, kai susilpnėja iš rytų į vakarus pučiantys pasatai, todėl šiltas vanduo, paprastai besikaupiantis vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, grįžta į rytus ir iškyla į paviršių.

Kai aukštesnė nei vidutinė paviršiaus temperatūra išlieka kelis mėnesius, regione kyla daugiau audrų ir susidaro daugiau debesų, o tai savo ruožtu daro poveikį visai pasaulio atmosferai: kai kur tampa karščiau ir sausiau, kitur – vėsiau ir drėgniau.

Asociatyvi Magnific.com nuotr.

„Nauja norma“

Kaip rašo „The Guardian“, tyrime buvo nustatyta, kokių priemonių būtų galima imtis išgelbėti žmonių gyvybes. Įvardinti tokie veiksmai kaip geresnės karščio prognozės, vėsinimo centrai, gausesnis medicinos įstaigų personalas karščiausiu metu ir lauko darbuotojų apsauga.

Šiuo metu planetą šildantis El Ninjo reiškinys pirmadienį, kelis mėnesius anksčiau nei buvo numatyta, pasiekė aukščiausią kada nors užfiksuotą šio reiškinio temperatūrą. El Ninjo yra natūralus klimato reiškinys, tačiau žmogaus veiklos nulemta klimato kaita gali sustiprinti jo poveikį.

451 tūkst. mirčių prognozė apima laikotarpį nuo šių metų rugsėjo iki 2027 m. vasario, nes tolimesnės prognozės dar nėra sudarytos. Tačiau manoma, kad padidėjęs mirčių, susijusių su karščiu, lygis išliks iki 2027 m. birželio arba liepos mėnesio.

„Po 20 metų, kai šiandienos ekstremalios temperatūros taps nauja norma, nenorime nuolat būti nepaprastosios padėties būsenoje. Turime dabar mobilizuotis, kad sukurtume, diegtume ir įvertintume priemones, kurios ateinančiais metais išgelbės gyvybes“, – teigė ataskaitos bendraautorė dr. Tamma Carleton iš Kalifornijos universiteto Berklyje.