Daugiau apie tai kalbėjo profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.

– Ar ne per vėlu genėti obelis? Kai kurie sako, kad jau vėlu.

– Ne, ne per vėlu, ypač senesnės obelys dar nepražydę – viskas gerai. Matome, kad pumpurai yra dideli, išbrinkę – labai geras laikas purkšti nuo kirmijimo. Dar galime genėti kuo puikiausiai, nes vaismedis dabar labai gerai gydosi žaizdas. Turime žinoti, kad geras sodininkas vaismedžius geni 3 kartus per vasarą: vieną – pavasarį, iki žydėjimo, tik dėl to, kad kai tempi šaką, mažiau išlaužai žiedų. Kitas genėjimas – panašiai birželio mėnesį, kada duoda naujas vilkaūglius, kurie yra apie 5 cm aukščio – juos galima išlaužyti ir nereikės genėti kitą pavasarį taip stipriai. Trečias genėjimas – maždaug 3 savaitės iki vaisiaus skynimo. Jeigu žieminė veislė – tai yra apie rugsėjo pradžią, tada atidengiame vaisius, kad jie gautų daugiau saulės, būtų gražesnės spalvos, saldesni ir geresnio vaškinio sluoksnio. Tokie vaisiai geriau laikosi.

LNK stop kadras.

– Toliau yra žydinti kriaušė. Jos genėti jau nebegalima, tiesa?

– Galima genėti, tik žiūrėkite – genėkite tokią, kurios šaką traukiant neišlaužysite krūvos žiedų, nes atrodo, kad trauki, ir tada sninga. Kirpti galima visada, net ir kaulavaisius dar vis galite genėti, bet gaila, kada trauki šaką ir krenta labai daug žiedlapių.

– Kodėl apskritai reikia genėti? Ką tai duoda?

– Tai lygiai tas pats, kaip mums darytis šukuoseną ir prižiūrėti nagus. Vaismedis tada mažiau serga, mažiau būna kenkėjų, neišlūžta šakos ir būna stabilesnis, geriau ventiliuojasi, apsišviečia. Privalumų yra labai daug – genėti visada reikia. Noriu parodyti kelis triukus, į kuriuos labai svarbu atsižvelgti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Nuo ko prasideda genėjimas ir kaip jis vyksta?

– Užsidedame akinius, kad neišsidurtume akių – saugome save. Visada apeinu ir apžiūriu vaismedį, apeikite tris kartus ir gerai apžiūrėkite visas šakas. Pirma turėtume šalinti vilkaūglius.

– Kas tai yra ir kodėl reikia juos naikinti?

– Tai yra poskiepis. Poskiepis – tai yra šaknys, kurios reguliuoja vaismedžio augimą. Jie mėgsta išleisti iš apačios vilkaūglių, kuriuos turime panaikinti – kurie derliaus mums neduos, o tik silpnins medį. Kitas dalykas – žiūrime, ar yra šakų, kurios yra palaužtos, nudžiūvusios ar pažeistos. Smailas augimas visada lemia tai, kad viena šaka išlūžta. Visada turime turėti buką suaugimą, kuris yra stiprus. Visada stenkimės, kad vaismedis turėtų viršūnę – ten pirmiausia keliauja maisto medžiagos, po to leidžiasi į šakas ir parūpina. Toliau – pavaldumas: šakų nutolimas nuo kamieno. Atsiminkite – jeigu penki proc. žiedų užmezga vaisių, sodininkui dar yra pakankamai daug. Visi žiedai yra 100 proc., 5 proc. užmezga vaisių – ir tai vis tiek yra pakankamai daug. Mažiname vaisius – geriau turėti mažiau, bet didelių, gražių ir kokybiškų, nei mažiukų, kurie susiliečia ir pradeda vienas prie kito pūti.