Pernai šalies saugomų ar saugotinų geologinės svarbos objektų, vadinamųjų geotopų, sąrašą papildė 22 nauji objektai. Daugumą šių objektų (17) sudaro šaltiniai. Tai du Šv. Jono (Paplatelės ir Uogučių) šaltiniai, taip pat Vaškio, Jakubausko, Vaitkaus, Dirdos, Žaltakalnio, Knygnešių ir Mačernio tako šaltiniai Žemaitijos nacionaliniame parke, Skiručių versmė Dubysos regioniniame parke, Lukštų, Mažeikių, Panemunio ir Ramintos šaltiniai Rokiškio rajone, Čiegio – Zarasų rajone, Jaskoniškių – Sartų regioniniame parke ir Dūburio šaltinis Dūburio hidrografiniame draustinyje (Zarasų r). Į geotopų sąrašą įrašyti ir du iki tol neįregistruoti rieduliai Joniškio rajone – Brolių akmuo ir Petraičių akmuo, viena didkalvė – Pratkūnų kalnas Pratkūnų geomorfologiniame draustinyje (Zarasų r.).

Jau dvidešimt metų – nuo 1995 m. – geotopus tiria ir registruoja Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Jie registruojami Valstybinės geologijos informacinės sistemos Geotopų posistemyje. Šiame posistemyje dabar galima rasti informacijos apie 597 geologinius, geomorfologinius, hidrogeologinius ir hidrografinius gamtos paveldo objektus. Tai 138 šaltiniai, 97 atodangos, 2 atragiai, 13 daubų, 54 didkalvės, 15 griovų ir sufozinių cirkų, 13 kopų, viena ola, 12 ozų, 19 riedulynų, 175 rieduliai ir 10 jų ekspozicijų, 6 salos ir pusiasaliai, 10 sienelių karjeruose, 11 smegduobių, 9 šaltiniuotos pievos, 12 žemyninių kopų.

Geotopai nustatomi vykdant valstybinį geologinį kartografavimą, specialius mokslinius tyrimus, gaunant informacijos iš tyrimo organizacijų, pavienių gamtos tyrinėtojų ir puoselėtojų, o pagrindinės talkininkės – saugomų teritorijų direkcijos.