Pakanka staigiau stabtelėti, kad ant galinės sėdynės laisvai gulintis šuo būtų nublokštas į priekį, o rimtesnės avarijos metu gyvūnas gali patirti ir rimtų sužalojimų.
Nesuvaldė automobilio
Būtent į tokią situaciją neseniai pateko Sandra (tikras vardas redakcijai žinomas), kuri su šeima iš Kauno išsiruošė aplankyti sodybą Ukmergės rajone. Moteris pasakoja, kad rugpjūčio 14-osios vakare važiavo A6 keliu, o ant galinės sėdynės, ant dukros kelių, gulėjo jos Pomeranijos špicas.
Kaip pati vairuotoja pasakoja, šuniukas nuo mažens įprato automobiliu važiuoti laisvai, t. y. arba gulėti ant sėdynės, arba kam nors ant kelių.
„Kažkada buvome nupirkę jam narvelį, bet jis visą kelią lojo. Buvo net sunku susikalbėti. Supratome, kad jam ten buvo didelis stresas ir daugiau to narvo nenaudojom, atidavėm draugams. Bet dabar supratau, kad padariau klaidą“, – pripažįsta pašnekovė.
Klaidos kainą pajuto, kai į kelią staiga išbėgo stirna. Bandydama išvengti susidūrimo su žvėrimi, Sandra staigiai pasuko vairą ir nulėkė į griovį: „Rokis gulėjo ant galinės sėdynės savo gulte ir trenkėsi į sėdynę. Iškart supratau, kad jis ne šiaip sau susimušė, nes pradėjo skardžiai cypti“.
Išsigandusi šeima išsikvietė pagalbą kelyje, o Rokį teko gabenti į budinčią veterinarijos kliniką. Paaiškėjo, kad šunelis susilaužė užpakalinę koją, prireikė operacijos.
„Žinote, man pačiai dabar gėda, kad taip neatsakingai elgiausi. Juk vaikus visada prisegame saugos diržais, o šuniuką palikau. Jaučiuosi kalta, kad taip nutiko“, – tikina Sandra ir priduria, kad kai Rokis visiškai pasveiks, jį pamažu pratins prie kelionių transportavimo krepšyje.
Stresas ir nuostoliai
Klaipėdoje veikiančios referentinės veterinarijos ligoninės „8 drambliai“ veterinarijos gydytoja Simona Lukauskienė sako, kad jai taip pat teko apžiūrėti po avarijos atvežtą vidutinės veislės šuniuką. Jis, pasak gydytojos, į ligoninę pristatytas dėl sutrenkimo.
„Automobilį staigiai stabdė ir gyvūnas trenkėsi į sėdynę. Jį šeimininkė atvežė į kliniką, šunį teko seduoti, atlikti rentgeno diagnostikos tyrimą, nes jam buvo skausminga burnos ertmė. Tai šeimininkei kainavo ir finansiškai, ir psichologiškai, labai išsigando“, – pasakoja veterinarijos gydytoja.
Automobilį staigiai stabdė ir gyvūnas trenkėsi į sėdynę. Jį šeimininkė atvežė į kliniką, šunį teko seduoti, atlikti rentgeno diagnostikos tyrimą, nes jam buvo skausminga burnos ertmė.
Šiuo atveju šuniukui pasisekė labiau – jam buvo nustatytas minkštųjų burnos audinių sumušimas.
„Tam, kad patvirtintume diagnozę, reikėjo atlikti įvairius tyrimus, o visa tai kainuoja ir laiko, ir pinigų. Šeimininkams teko skubiai nutraukti savo kelionę vien dėl tokio incidento, kurio buvo galima išvengti“, – pabrėžia „8 dramblių“ gydytoja.
Saugumas – pirmiausia
S. Lukauskienė primena, kad, norint šunis saugiai gabenti automobilyje, reikia pasirūpinti tinkamomis priemonėmis.
Mažesniems šunims dažnai pasirenkamos specialios transportavimo dėžės ar krepšiai, kurie automobilyje turi būti tinkamai pritvirtinti.
Didesniems keturkojams gali būti naudojami specialūs automobiliniai saugos diržai, prisegami prie šuns petnešų. Svarbu, kad diržas būtų skirtas būtent gyvūnui vežti.
Jeigu šuo vežamas automobilio bagažinėje, reikėtų pasirūpinti specialia pertvara, tvirtomis apsauginėmis grotelėmis arba transportavimo narvu. Tokiu atveju gyvūnas turi turėti pakankamai vietos patogiai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Atvira bagažinė, žinoma, nėra tinkama vieta šuniui vežti.
„Vis dėlto manau, kad transportavimo dėžė, kuri yra tvirtai fiksuojama ant sėdynės, yra pats geriausias variantas“, – neabejoja veterinarė.
Ne mažiau svarbu ir tai, kur automobilyje įrengiama gyvūno vieta. Priekinė keleivio sėdynė nėra geras pasirinkimas, ypač dėl oro pagalvių – avarijos metu jos gali sužaloti ar net mirtinai sužeisti gyvūną. Saugiausia keturkojui keliauti tinkamai pritvirtintam galinėje automobilio dalyje.
Pratinkite pamažu
„Mano šuo narve loja“, „jis negali pakęsti narvo“, „maniškis nepripratęs“. Tai dažni keturkojų augintinių, vežančių savo gyvūnus bet kaip, pasiteisinimai. Tačiau specialistai primena, kad nuo avarijų ar avaringų situacijų niekas neapsaugotas, todėl prie saugaus keliavimo šunis geriausia pratinti nuo mažens.
„Įpročiai yra įgyjami, todėl prie kelionių reikėtų pratinti nuo mažens. Šuniuką reikia pratinti iš pradžių prie trumpesnių kelionių, kad jis pažintų įvairias situacijas, dirgiklius. Svarbu, kad automobilyje jis netrikdytų vairuotojo dėmesio, o ir pats jaustųsi komfortiškai“, – pabrėžia S. Lukauskienė.
Kai kurie šunys netgi laukia pasivažinėjimų, tačiau toli gražu ne visi. Jei šuo nervinasi, geriausia viską daryti palaipsniui. Leiskite šuniui priprasti prie automobilio salono – palikite atidarytas dureles ir leiskite šuniui laisvai patyrinėti. Taip pat į automobilį galite įdėti šuns mėgstamą užklotą, žaisliuką, kad jis kelionės metu jaustųsi ramesnis.
Malonios asociacijos
Lietuvos kinologų draugijos dresuotojas ir šunų elgsenos specialistas Matas Kačergis akcentuoja, kad net ir geriausia saugumo priemonė nebus efektyvi, jei augintinis prie jos nebus pratinamas. Todėl prie transportavimo narvo, bokso ar saugos diržo reikėtų pratinti palaipsniui, kad kelionė automobiliu nekeltų papildomo streso.
Jo teigimu, svarbu, kad automobilis nebūtų siejamas tik su nemaloniomis patirtimis. Jei augintinis automobiliu važiuoja tik pas veterinarijos gydytoją ar kitur, kur patiria stresą, natūralu, kad ilgainiui pats automobilis pradės kelti neigiamas emocijas.
„Dėl to verta kartais nuvažiuoti į vietą, kur šuns laukia maloni veikla – pasivaikščiojimas gamtoje, žaidimai ar kitas jam patinkantis užsiėmimas“, – priduria jis.
Ne rekomendacija, o taisyklė
Kelių eismo taisyklėse nurodyta, kad vairuotojas privalo pasirūpinti stovinčioje transporto priemonėje esančių gyvūnų augintinių saugumu ir užtikrinti, kad gyvūnai augintiniai būtų vežami taip, kad netrukdytų vairuoti, nesusižalotų ir nesužeistų transporto priemonėje esančių eismo dalyvių, jeigu transporto priemonė būtų staigiai stabdoma.
Jei šios taisyklės pažeidžiamos, galima užsitraukti baudą nuo 10 iki 12 eurų.
(be temos)