Šis iškamša paverstas roplys – vienas iš šimtų čia eksponuojamų išsaugotų gyvūnų. Greta galima pamatyti meniškai išdėliotas kaulų krūvas, apšviestas tulpes, įdėtas į vaistinės indus, ir spintą su groteskiškomis žuvimis.
Nors muziejus nėra skirtas Helovynui, jo ekspozicija turėtų sudominti visus, šiuo baugių švenčių laikotarpiu ieškančius šiek tiek šiurpios atmosferos.
„Buvo šiek tiek šiurpu“, – po apsilankymo muziejuje tamsią spalio dieną prisipažino Nyderlandų sostinėje gyvenantis slovakas Tomas Vasko.
Muziejų „Art Zoo“ sukūrė Nyderlandų menininkai Jaapas Sinke ir Ferry van Tongerenas. Įkvėpimo jie sėmėsi iš vadinamųjų retenybių kabinetų – XVI ir XVII a. turtingų europiečių rinktų kolekcijų, kuriose buvo eksponuojami įvairūs gamtos pasaulio objektai.
„Svarbiausia, kad mums patinka pasakoti istorijas pasitelkiant gyvūnus. Mėgstame suteikti jiems dramatiškumo. Suteikiame gyvūnams tam tikrą charakterį, o tradiciniai iškamšų gamintojai tiesiog siekia atkartoti gamtą“, – naujienų agentūrai AP sakė F. van Tongerenas.
Jam už nugaros nišoje buvo įsitaisęs gepardas, akylai stebimas kazuaro.
Gamtos istorijos muziejuose gyvūnai paprastai vaizduojami taip, kaip jie atrodytų laukinėje gamtoje. „Art Zoo“ muziejuje virš durų išskėtęs beveik 1,8 metro ilgio kojas kybo milžiniškas japoninis krabas voras, o greta eksponuojami beveik lubas siekiančio mastodonto kojų kaulai.
Ši porelė išgarsėjo 2015 m., kai menininkas Damienas Hirstas, konservuojantis ryklius formaldehide, vieno Londone vykusio meno renginio metu įsigijo visą jų parodą.
Skirtingai nei tradiciniame zoologijos sode, čia į narvus uždaromi ne gyvūnai, o lankytojai. XVII a. kanalo name įsikūrusio muziejaus ekspozicijų salės aptvertos niūriais juodo metalo narvais.
„Mums labai patinka idėja, kad visi žmonės būtų narvuose, o gyvūnai – laisvi. Taip visas pastatas tampa vienu meno kūriniu“, – sakė F. van Tongerenas.
Nė vienas iš įvairialypės kolekcijos gyvūnų nebuvo paimtas iš laukinės gamtos.
„Visi mūsų gyvūnai atkeliauja iš zoologijos sodų, kuriuose nugaišo dėl natūralių priežasčių“, – sakė J. Sinke. Vis dėlto jis pripažino, kad dokumentus tvarkyti kartais gali būti sudėtinga. Kad galėtų žinoti gyvūnų kilmės istoriją, menininkai daugiausia eksponatų įsigijo Europoje.
J. Sinke ir F. van Tongerenas save laiko savotišku meniniu trio, trečiuoju savo kūrybos bendraautoriumi laikydami gamtininką Charlesą Darwiną. Muziejaus koncepciją jie pristato kaip atgaivintą Ch. Darwino stebuklą.
Pagerbdami pirmosios mokslinės evoliucijos teorijos kūrėją, vienoje muziejaus sienos ekspozicijoje jie šonu išdėstė keletą C. Darwino biustų. J. Sinke ir F. van Tongerenas įžvelgia linksmą ironiją pagerbdami C. Darwiną pastate, kuriame anksčiau veikė Biblijos muziejus.
Ne visi kolekcijos eksponatai yra tikri gyvūnai. Po nuo lubų kabančiu krokodilu įrengta siena su vadinamaisiais Jenny Haniver eksponatais – rajų liekanomis, kurias XVI a. jūreiviai paversdavo groteskiškomis būtybėmis ir patikliems kolekcininkams pristatydavo kaip tikrus jūrų monstrus.
Atrodo, kad jų iškreipti veidai akylai stebi muziejaus lankytojus, vaikštančius iš vienos narvais aptvertos salės į kitą.
Naujausi komentarai