Situacija rimta
Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, gaisrų skaičius sumažėjo beveik trečdaliu (29,2 proc.), tačiau jie vis dar sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų šalyje kilusių gaisrų.
Didžiausią dalį vis dar sudaro gaisrai nenušienautose pievose, o daugiausia jų šiemet kilo Vilniaus ir Kauno apskrityse.
„Nors atvirų teritorijų gaisrų šį pavasarį mažiau, situacija išlieka rimta. Kiekvienas toks gaisras gali labai greitai išplisti ir tapti nekontroliuojamas – ypač esant vėjuotoms ir sausoms oro sąlygoms. Šiemet jau yra ir nukentėjusių žmonių, ir atvejų, kai ugnis pasiekė pastatus“, – pranešime spaudai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas.
Neatsargus elgesys
Gesindami degančią žolę šiemet nukentėjo trys žmonės, apdegė vienas gyvenamasis namas, o ugniagesiams pavyko išsaugoti 21 statinį.
Pasak K. Aginto, dažniausiai tokie gaisrai kyla dėl neatsargaus žmonių elgesio – deginamų atliekų, paliktų be priežiūros laužų ar sąmoningo žolės deginimo.
Norėdami užkirsti kelią tokiems atvejams, ugniagesiai gelbėtojai stiprina vykdomus prevencinius veiksmus – organizuoja reidus, bendradarbiauja su aplinkosaugininkais, miškininkais, Lietuvos šaulių sąjunga, teritorijų stebėsenai pasitelkia dronus. Vis dėlto svarbiausias veiksnys vis dar išlieka pačių žmonių atsakomybė.
Vis dar fiksuojama tyčinių žolės deginimo atvejų. Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet ir daro žalą aplinkai.
Prevenciniai reidai
Šiemet visoje šalyje jau surengta daugiau kaip 200 prevencinių reidų, jų metu nustatyta dvylika pernykštės žolės padegėjų. Aplinkos apsaugos departamento laikinai einanti pareigas direktorė Eglė Paužuolienė akcentuoja, kad deginti žolę ne tik pavojinga, bet ir draudžiama.
„Nustatome, kad vis dar fiksuojama tyčinių žolės deginimo atvejų. Šie veiksmai ne tik kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, bet ir daro žalą aplinkai – žūsta gyvūnai, naikinamos augalų buveinės, blogėja dirvožemio kokybė. Bendradarbiaudami su kitomis institucijomis siekiame kuo plačiau informuoti ir šviesti visuomenę apie žolės deginimo daromą žalą. Kartu primename, kad žolės deginimas užtraukia administracinę atsakomybę, taip pat lemia pareigą atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurios dydis priklauso nuo sunaikintų saugomų gamtinių vertybių pobūdžio, masto ir gali siekti nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių eurų“, – pranešime spaudai teigė laikinai einanti pareigas Aplinkos apsaugos departamento vadovė.
Už sausos žolės deginimą gyventojams gali būti skiriamos baudos, o padaryta žala gamtai vertinama papildomai. Taip pat gali tekti atlyginti nuostolius už dėl gaisro sunaikintą turtą. Pareigūnai primena, kad apie pastebėtą gaisrą būtina nedelsiant pranešti skubiosios pagalbos numeriu 112, o svarbiausia – elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad tokių gaisrų apskritai nekiltų.
Naujausi komentarai