Laidotuvės būna graudžios

Vainatrakio kapinių vedėjas Romualdas Nekrošius sako, kad čia žmonės laidoja ne tik šuniukus, kačiukus, bet ir žiurkėnus, jūrų kiaulytes, papūgėles. Šiose kapinėse amžinam poilsiui nugulė ir iguana, vėžliukas. Pašnekovas prisimena, kad pastarojo laidotuvės buvo išties liūdnos: susirinko augintinio šeima, draugai, per laidotuves skambėjo jautri muzika.

„Žinokite, čia laidotuvės kartais net graudesnės nei laidojant žmones. Verkia ir saugusieji, ir vaikai. Augintiniams pastatomi antkapiai, tik jie mažesnio formato“, – pasakoja R. Nekrošius.

Reikia žinoti tvarką

Norint Vainatrakio kapinėse į paskutinę kelionę išlydėti augintinį, svarbu žinoti galiojančią tvarką. Pirmiausia dėl oficialaus leidimo reikia kreiptis į kapinių priežiūros specialistą.

Kapavietės yra skirstomos pagal dydžius, nuo to priklauso ir paslaugų įkainis. Jis šiemet kito ir yra trijų dydžių. Priklausomai nuo augintinio dydžio, įkainis varijuoja nuo 70 iki 90 eurų. R. Nekrošius informuoja, kad patys žmonės duobių kasti negali, tai daro kapinių darbuotojas, dėl to laidojimo paslauga yra mokama.

Jis taip pat pažymi, kad šiuo metu apie 60 proc. gyvūnams skirtų kapinaičių ploto jau užimta.

Vilniuje laidoja nemokamai

Vilniuje taip pat yra įrengtos vienos gyvūnų kapinės. Jas galima surasti adresu Pirklių g. 50. Kapinių teritorijai skirtas maždaug 4,5 ha plotas, jos veikia daugiau nei dešimtmetį. Kaip paaiškina Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, jų plėtra – nenumatoma.

„Augintinius laidoti galima savarankiškai ar samdant trečiuosius asmenis. Mokesčio už kapavietės suteikimą nėra, atskiro leidimo laidojimui gauti nereikia“, – patikslina jis.

Paminklas – tik pagal reikalavimus

Norintys palaidoti savo augintinį minėtose Vilniaus kapinaitėse, taip pat turėtų susipažinti su taisyklėmis. Jose nurodoma, kad, pavyzdžiui, palaidojus gyvūną taip pat turi būti kapo vietą žymintis ženklas – paminklas. Jis turi būti ne aukštesnis kaip 0,6 m nuo žemės paviršiaus.

Gali būti įrengti antkapis ir kapavietės tvorelė, kurių plotas individualioje kapavietėje – ne didesnis kaip 0,5 kv. m, o grupinėje kapavietėje – ne didesnis kaip 1,5 kv. m, atitinkamai individualios ar grupinės kapavietės tvorelė – ne aukštesnė kaip 0,3 m.

Taisyklėse taip pat nurodoma, kad atstumas tarp palaidotų gyvūnų kapaviečių turi būti ne didesnis kaip 0,5 m.

Vilniaus rajone situacija gyvūnėlių augintojams keblesnė. Vilniaus rajono savivaldybė aiškina, kad čia nėra įsteigusi kapinių, skirtų naminiams gyvūnams.

„Idėjos dėl specializuotų kapinių yra svarstomos ir vertinamos, tačiau Vilniaus rajone turime didelį iššūkį – rasti tinkamą sklypą“, – dėsto savivaldybės atstovai.

Klaipėdoje specialių gyvūnams skirtų kapinaičių irgi nėra.

Šiauliuose atsirado šiemet

Šiauliečiai ir rajono gyventojai jau turi galimybę palaidoti savo augintinius miesto kapinaitėse. Jų plotas – 0,5 ha. Jos įsteigtos šiais metais, o už jų priežiūrą atsakinga įmonė „Ecoservice projektai“. Gyventojai, norintys kapinaitėse palaidoti savo augintinį, turi tiesiogiai kreiptis į minėtą įmonę. Vieta kapinėse suteikiama nemokamai.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga sako, kad Panevėžio mieste nėra įrengtų gyvūnų kapinių, tačiau yra parengtas techninis projektas. „Šiuo metu ieškoma šio projekto finansavimo galimybių“, – priduria D. Vadluga.

Tokių kapinių trūksta

Lietuvos kinologų draugijos (LKD) atstovė Aurelija Staskevičienė pastebi, kad Lietuvoje gyvūnų augintinių kapinaičių nepakanka. Pasak jos, kad jų atsirastų daugiau, gyvūnų mylėtojų bendruomenės turėtų aktyviau bendradarbiauti su vietos savivalda, siūlyti idėjų, prisidėti prie tokių projektų įgyvendinimo (talka, kitais būdais).

„Juk buvo laikas, kai su augintiniu negalėjai į kavinę ar biblioteką užeiti, o dabar gyvūnams draugiškų vietų yra labai daug. Jos atsirado ne savaime, o tik aktyviai ir geranoriškai bendradarbiaujant“, – svarsto LKD atstovė.