Ar žydintis vanduo tampa nauja klimato kaitos realybe? Kiek prie to prisideda žmogaus veikla ir tarša? Kokias pasekmes tai turi žuvims, kitiems vandens organizmams ir visai ekosistemai? Apie tai su „Žinių radijo“ žurnaliste diskutavo Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Sigitas Šulčius.
– Kas vyksta, kai vanduo pradeda žydėti vandens telkinyje?
– Vandens žydėjimas yra labai intensyvus dumblių arba melsvabakterių dauginimasis vandens telkinyje. Mūsų klimato juostoje tai dažniausiai vyksta vasarą, kai sušyla oro temperatūra ir būna pakankamai saulės. Tai yra du pagrindiniai melsvabakterių ir dumblių dauginimosi faktoriai. Kai jų prisidaro labai daug, mes tai vadiname vandens žydėjimu. Kai į vandens telkinį prileidžiame daug maistinių medžiagų, mes papildome sąlygas vandens žydėjimui.
– Ar Lietuvoje yra vandens telkinių, linkusių į žydėjimą?
– Ryškiausi pavyzdžiai yra Kuršių marios ir Baltijos jūra. Taip pat vasarą žydi įvairūs Lietuvos ežerai, tik vienur žydi vienos rūšys, o kitur kitos. Tai yra pakankamai dažnas reiškinys.
– Ar galima prognozuoti, kada prasidės žydėjimas?
– Su tam tikra paklaida prognozuoti galima. Jei prognozuojame karštą dieną, bet užklumpa liūtys ar audros, kurios nėra palankios žydėjimui, tuomet jo gali ir neatsirasti, nors spėjome kitaip.
– Kiek klimato kaita lemia vandens žydėjimą?
– Klimato kaita yra labai kompleksinis reiškinys. Dažniausiai kai žmonės kalba apie klimato kaitą, jie turi omenyje temperatūros didėjimą. Bet ji yra susijusi ir su pakitusiu kritulių kiekiu bei orų reiškiniais, tokiais kaip suintensyvėjusios audros ar liūtys. Šie dalykai sudaro sudėtingą kompleksinę sistemą ir mes iki galo nežinome, kaip tai veikia vandens žydėjimą. Didžioji dalis mokslininkų yra linkę manyti, kad klimato kaita turi skatinamąjį poveikį. Duomenys rodo, kad vandens žydėjimo laikotarpis ir žydėjimo plotai didėja.
– Kiek vandens žydėjimui reiškia žmogaus veikla?
– Žmogaus įtaka pasireiškia per nuotekų patekimą į vandens telkinius, per agrokultūrą ir žemdirbystę. Tręšdami laukus dažnai naudojame daugiau trąšų, nei reikia augalams. Trąšos lieka dirvožemyje ir su lietaus vandeniu patenka į upes, marias bei ežerus. Urbanizuotose vietovėse vandens žydėjimui įtaką taip pat daro nuotekų valymas.
– Ar tai yra labai opi problema, ar viskas dar kontroliuojama?
– Jei žydėjimas atsirado, vadinasi, jis įveikė visus gamtos sunkumus ir žmogaus bandymus jį suvaldyti. Žydėjimą galime valdyti netiesiogiai, įrengdami valymo įrenginius, naudodami mažiau trąšų ir imdamiesi klimato suvaldymo priemonių. Kita vertus, tai yra natūralus gamtos reiškinys. Tyrimai rodo, kad žydėjimas vyko prieš išsivystant žemės ūkiui ir miestams. Problema yra ta, kad dėl žmogaus veiklos tai vyksta intensyviau ir trunka ilgiau.
Tyrimai rodo, kad žydėjimas vyko prieš išsivystant žemės ūkiui ir miestams.
– Kokios yra ateities prognozės?
– Situacija vis dar yra bloga. Ataskaitos nerodo gerėjančios Baltijos jūros būklės, nors buvo imtasi priemonių suvaldyti maisto medžiagų, azoto ir fosforo patekimą į vandenį. Tačiau yra dedamos pastangos ir užtruks, kol pasireikš teigiamas poveikis.
– Ar taršos kontrolė Lietuvoje pakankama?
– Pagrindinis veiksmas, kurio buvo imtasi, yra nuotekų valymas. Taip pat padidėjo atsakomybės lygis naudojant trąšas žemės ūkyje. Dėl priemonių, kurių ėmėmės, azoto ir fosforo patekimo į marias per Nemuną lygis nuolatos mažėja. Tai atitinka tarptautinius susitarimus, kuriuos įsipareigojome pasiekti. Ėmėmės pakankamai gerų priemonių, tačiau nėra pakankamai išvystytas stebėjimas. Mums neužtenka priemonių įsitikinti, ar pastangos buvo veiksmingos.
– Kaip vandens žydėjimas veikia povandeninę gyvybę?
– Manoma, kad poveikis žuvims yra neigiamas. Dumbliai ir melsvabakterės nėra tinkamiausias maisto šaltinis žuvims. Kai kurios rūšys gamina toksines medžiagas, galinčias kenkti žuvų sveikatai ir jų dauginimuisi. Viena iš pagrindinių vandens žydėjimo pasekmių yra vandenyje susidarantis deguonies stygius. Aktyviai judančios žuvys pasitraukia ten, kur yra daugiau deguonies. Dėl to mažėja buveinės, kuriose jos gyvena ir veisiasi.
– Kaip kita gyvybės įvairovė kovoja su vandens žydėjimu?
– Kitos dumblių ar melsvabakterių rūšys ne kovoja, o stengiasi prisitaikyti. Vandens žydėjimas reiškia, kad konkurencinė kova tarp dumblių ir melsvabakterių jau pralaimėta, tad belieka prisitaikyti. Žvelgiant iš ekologinės perspektyvos, melsvabakterės, vykdydamos fotosintezę, pagamina cukrų ir daug organinės medžiagos, kurios dalis išeina į aplinką ir tampa maistu kitiems mikroorganizmams. Mūsų požiūriu, vandens žydėjimas turi neigiamą bendrąją reikšmę, nes kenkia žuvims ir mums, bet kitoms bakterijoms ir dumbliams tai gali būti maisto šaltinis.
– Ar vandens žydėjimas gali kaip nors pakenkti žmogui ir jo sveikatai?
– Tai yra kenksminga, nes kai kurios rūšys gamina toksines medžiagas. Pavojingiausi yra hemotoksinai, kurie neigiamai veikia mūsų kepenų veiklą. Žmonės, turintys sveikatos problemų, yra tam itin jautrūs. Taip pat gali būti neigiamas poveikis naminiams gyvūnams. Kiti toksinai gali sukelti įvairias odos reakcijas. Einant maudytis reikėtų stebėti, ar nėra žydinčių dumblių, nes gali kilti pavojus.
– Kaip atskirti pavojingus dumblius?
– Tam reikia turėti žinių. Monitoringą vykdančios institucijos, ištyrusios vandens mėginį, gali pasakyti, ar tai yra pavojingos dumblių rūšys. Žmogui pačiam įsivertinti, ar maudytis saugu, yra sudėtinga. Jei kyla abejonės, į žydintį vandens telkinį geriau nelįsti.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
Naujausi komentarai