Didžiųjų geografinių atradimų laikotarpiu, ispanai ir portugalai į savo kolonijas laivais gabendavo ir arklius. Jau tuomet buvo pastebėta, kad arkliai ir kiti gyvūnai, būdami jūroje, ima elgtis kitaip. Tik vėliau buvo sužinota, kad arkliai vemti negali dėl kitokios anatomijos, o jūrlige jie serga taip pat dažnai kaip ir žmonės.

Pirmieji moksliniai gyvūnų jūrligės tyrimai buvo atlikti XX a. pradžioje: šunys buvo pastatomi ant specialios platformos ir greitai sukamo tol, kol juos supykindavo. Vėliau paaiškėjo, kad bloga pasidaro ir katėms, beždžionėms, paukščiams, avims arkliams ir t.t., nors dalies gyvūnų jokia jūrligė visiškai nekankina (pvz. makakų).

Keisčiausia yra tai, kad net ir kai kurios žuvys gali susirgti jūrlige. Vieno eksperimento metu, žuvys buvo patalpintos į akvariumą ir įkeltos į lėktuvą. Šiam pradėjus greitai leistis nosimi žemyn ir staigiai kilti aukštyn žuvys susirgo jūrlige, nesiorientavo aplinkoje, o išleistos į laisvę nesugebėjo tiesiai plaukti ir sunkiai atsigavo.

Niekas tiksliai negali pasakyti kodėl gyvūnai (ypač žuvys) suserga jūrlige. Viena teorija teigė, kd tokia organizmo reakcija apsaugo nuo neurotoksinų. Ši teorija remiasi tuo, kad dar iki laivų ar automobilių, žmonės vemdavo tik tuomet kai apsinuodydavo. Toks veiksmas yra natūralus organizmo būdas kovoti su į kūną patekusiais toksinais. Kita teorija sako, kad jūrligė yra tarsi kūno signalas, kuris įjungiamas tuomet, kai smegenys nebegali valdyti kūno. Tarsi tai būtų savotiškas pavojaus signalas žmogui ar gyvūnui, kad kažkas čia ne taip ir reikia kažką daryti.

JAV Veterinarijos tarnybos užsakymu buvo sukurtas „Cerenia“ vaistas, kuris nuramina kačių ir šunų skrandžius, šiems būnant laive. Jo privaloma turėti visuomet, jei laivu keliaujate su savo keturkoju.