Plačiau apie tai – LNK reportaže.
„Sunkus klausimas. Galima būti apkaltintam, kad tiki, propaguoji ir gali netikėt. Bet pradėkime iš kitos pusės. Egzistuoja daugybė medžiagos – pagrindinės kosmoso valstybių agentūros yra sukaupusios duomenų, kai kuriuos bandyta išslaptinti, tačiau dalis informacijos vis dar lieka neatskleista“, – pakomentavo kosmoso entuziastas Saulius Lapienis.
„Žemėje gyvybei atsirasti prireikė ne vieno milijardo metų. Tačiau net ir mokslininkai įsitikinę, kad Visatoje egzistuoja ir kita gyvybė. Aš tikiu, kad žmonės tikrai nėra vienintelė civilizacija Visatoje. Manau, kad kažkur egzistuoja planeta, kurioje taip pat gyvena protingos būtybės. Juk sunku būtų tuo netikėti, žinant, kokia didžiulė yra Visata, kiek joje žvaigždžių ir kiek planetų gali būti tinkamos gyvybei bei civilizacijų egzistavimui. Vis dėlto, aš laikau šiek tiek atsargesnę poziciją. Nemanau, kad gyvybei yra taip paprasta egzistuoti planetoje tiek ilgai, kad išsivystytų civilizacija“, – teigė VU Fizikos fakulteto teorinės fizikos ir Astronomijos instituto astrofizikė Dr. Renata Minkevičiūtė.
Internete nuolat diskutuojama apie ateivius. Vieni mano, kad tai – tik fantazijos, o kiti yra šventai įsitikinę jų egzistavimu.
O ką apie tai mano vilniečiai?
„Pirmadieniais tikiu, sekmadieniais, būna, tikiu. Viskas priklauso nuo emocinės būsenos, kaip ir tikėjimas Dievu – kartais tiki, kartais ne. Tikiu tada, kai nebetikiu žmonėmis“, – kalbėjo vienas praeivis.
„Aš tikiu, kad kitose planetose gali egzistuoti gyvybė, bet per daug apie tai negalvoju“, – sakė mergina.
„Ne, žinokit, tikrai netikiu. Tikiu, kad egzistuoja tam tikra galimybė, bet kol to nemačiau ir negaliu paliesti, netikiu“, – savo poziciją dėstė vilnietis.
„Ateiviai? Na, greičiau ne, negu taip. Esu realistė“, – teigė moteris.
„Nelabai turbūt. Kol kas nėra jokių įrodymų, todėl sunku tikėti. Kartais pagalvoju, kad gal kažkas kažkur egzistuoja, bet reikia palaukti, kol nuskrisime bent iki Marso ar dar toliau, gal tada bus aiškiau“, – savo nuomonę išsakė vaikinas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pasak astrofiziko, mokslininkai kosmose ieško ne tik paprasčiausių gyvybės formų, bet ir protingų būtybių.
„Paieškų metodai šiek tiek skiriasi. Kadangi protinga gyvybė greičiausiai skleistų kokius nors technologinius signalus, mokslininkai ieško, pavyzdžiui, radijo signalų, įvairių komunikacijos ženklų ar nevalingai paliktų pėdsakų. Žemės atžvilgiu tokiais pėdsakais galėtų būti plastikas ar ozono skylė – reiškiniai, atsiradę būtent dėl civilizacijos poveikio, o ne natūralių procesų. Tokių pėdsakų galima ieškoti, tačiau taip pat ieškoma ir biologinių gyvybės pėdsakų“, – aiškino fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas Dr. Kastytis Zubovas.
Pasak mokslininkės, kosmose egzistuoja daug senesnių planetų nei Žemė. Jei ten susidarė palankios sąlygos gyvybei, gali būti, kad kai kurios civilizacijos yra net labiau išsivysčiusios nei mūsų.
„Kalbant apie civilizacijas, be abejo, ateiviai suprantami kaip protingos būtybės. Kadangi neturime jokių įrodymų, jų egzistavimas šiuo metu tėra teoriniai skaičiavimai. Pavyzdžiui, remiantis empiriniais modeliais, mūsų galaktikoje gali egzistuoti apie 100 tūkst. protingų civilizacijų, iš kurių 1 tūkst. galėtų būti labiau pažengusios nei mūsų civilizacija“, – tvirtino R. Minkevičiūtė.
Nors valstybės neturi oficialių ateivių tyrimų programų, egzistuoja nevalstybinė organizacija – SETI institutas – kuris yra sukūręs gaires pasaulio mokslininkams, ką daryti gavus signalus iš nežemiškos, protingos gyvybės.
Iš pradžių gairės numatė, kad reikėtų elgtis itin atsargiai.
„Iš pradžių gairės numatė, kad reikėtų elgtis itin atsargiai – gavus tokį signalą, informaciją reikėtų aptarti tik siaurame mokslininkų ir valstybinių organizacijų rate, o visuomenei pateikti tik apibendrintą informaciją. Tačiau šiais laikais šios gairės buvo pakeistos, nes suprasta, jog tokį įvykį nuslėpti praktiškai neįmanoma – tikimybė, kad pasklis gandai ir sukels dezinformacijos bangą, yra labai didelė“, – pasakojo K. Zubovas.
Turbūt dar negreitai sulauksime atsakymo į klausimą, ar egzistuoja ateiviai. Belieka tik laukti ir tikėtis tolimesnių mokslinių atradimų.
„Šių dienų įvykiai vis dažniau parodo, kaip ilgą laiką vadintos sąmokslo teorijos netikėtai pasitvirtina. Tad belieka laukti“, – teigė S. Lapienis.
Naujausi komentarai