Ar Žemė – vienintelė gyvenama planeta? Naujas tyrimas kelia nerimą Pereiti į pagrindinį turinį

Ar Žemė – vienintelė gyvenama planeta? Naujas tyrimas kelia nerimą

2026-02-28 14:00 klaipeda.diena.lt inf.

Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė atradimą, galintį iš esmės pakeisti požiūrį į nežemiškos gyvybės paieškas. Paaiškėjo, kad vien skysto vandens buvimas egzoplanetoje dar negarantuoja, jog joje gali egzistuoti gyvybė. Apie tai praneša „Tagesschau“.


<span>Ar Žemė – vienintelė gyvenama planeta? Naujas tyrimas kelia nerimą</span>
Ar Žemė – vienintelė gyvenama planeta? Naujas tyrimas kelia nerimą / DI sugeneruota nuotr.

Remiantis plataus masto tyrimu, gyvybės formavimuisi būtini ne tik vanduo, bet ir dar du esminiai cheminiai elementai – fosforas ir azotas.

Kodėl vien vandens nepakanka?

Pasak tyrėjų, būsimos kosminės misijos turėtų būti orientuotos ne tik į vandens, bet ir į fosforo bei azoto paieškas už Saulės sistemos ribų.

Planetų mokslininkas Craigas Waltonas paaiškino, kad skystas vanduo yra pagrindinė gyvybės, kokią mes ją suprantame, sąlyga. Tačiau jo nepakanka. Jei planetoje yra vandenynų, bet trūksta fosforo ar azoto, gyvybė joje negalės susiformuoti.

Fosforas būtinas ląstelių energijos apykaitai ir DNR struktūrai, o azotas – vienas svarbiausių baltymų ir genetinės medžiagos komponentų.

Lemiamas momentas – planetos formavimosi pradžia

Mokslininkai, pasitelkę sudėtingus modelius, atkūrė procesus, vykstančius ankstyvose planetų formavimosi stadijose.

Jaunos planetos iš pradžių būna padengtos išsilydžiusios uolienos sluoksniu. Šiuo laikotarpiu vyksta svarbus cheminių elementų pasiskirstymas: sunkesni elementai grimzta į branduolį, o lengvesni lieka viršutiniuose sluoksniuose.

Deguonis šiame procese atlieka itin svarbų vaidmenį.

Jei planetoje deguonies per mažai, fosforas jungiasi su sunkiaisiais elementais, pavyzdžiui, geležimi, ir nusėda branduolyje – taip jis tampa nepasiekiamas gyvybei. Jei deguonies per daug, fosforas lieka paviršiuje, tačiau tuomet azotas gali išsiskirti į atmosferą ir būti prarastas kosmose.

„Šiek tiek baugu įsivaizduoti, kad randi planetą su vandeniu, nuskrendi ten ir supranti, kad nėra fosforo – tuomet viskas baigta“, – teigė C. Waltonas.

Kas daro Žemę išskirtine?

Tyrėjų teigimu, Žemėje susiformavusi fosforo, azoto ir deguonies pusiausvyra gali būti itin reta.

Tai kelia papildomų klausimų ir dėl žmonijos planų kolonizuoti Marsą. Jei ten trūksta gyvybei svarbių elementų arba jų pasiskirstymas nepalankus, ilgalaikė kolonizacija gali tapti sudėtinga ar net neįmanoma be sudėtingų technologinių sprendimų.

Mokslininkai neatmeta galimybės, kad Žemė gali būti vienintelė gyvenama planeta mūsų galaktikoje – arba bent jau viena iš itin retų.

Net jei kur nors egzistuoja ideali planeta su vandeniu, fosforu ir azotu, žmonija šiuo metu neturi technologijų, leidžiančių ją pasiekti.

„Mes negalime tiesiog nuskristi į artimiausią žvaigždžių sistemą. Todėl turime atsakingai rūpintis savo planeta“, – pabrėžė mokslininkas.

Tuo metu klimato tyrimai rodo, kad Žemės gamtinės sistemos gali būti arčiau kritinės ribos, nei manyta anksčiau. Nauji duomenys tik dar kartą primena, kad mūsų planeta gali būti unikali – ir kol kas nepakeičiama.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų