Ankstyvomis sekmadienio valandomis, baigdami ketvirtąją savo 10 dienų trukmės misijos parą, astronautai nuėjo miegoti būdami beveik 321 869 kilometrų atstumu nuo Žemės. Nuo Mėnulio juos skyrė 131 966 kilometrai, rodo NASA internete skelbiami duomenys.
JAV kosmoso agentūra sekmadienį paskelbė „Artemis“ įgulos užfiksuotą nuotrauką, kurioje matomas tolimas Mėnulis su išsiskiriančia Rytų jūra.
„Ši misija žymi pirmą kartą, kai visas šis baseinas buvo pamatytas žmogaus akimis“, – teigė NASA. Šis masyvus krateris, primenantis taikinį, anksčiau buvo fotografuojamas tik orbitoje esančiomis kameromis.
Ši misija žymi pirmą kartą, kai visas šis baseinas buvo pamatytas žmogaus akimis.
Tiesiogiai iš kosmoso kalbėdamasi su Kanados vaikais, astronautė Christina Koch (Kristina Koch) sakė, kad įgula labiausiai džiaugėsi pamačiusi šį baseiną, kartais vadinamą Mėnulio „Didžiuoju kanjonu“.
„Jis labai savitas ir jokia žmogaus akis anksčiau nematė šio kraterio iki pat šiandienos, kai mums teko privilegija jį išvysti“, – per Kanados kosmoso agentūros surengtą klausimų ir atsakymų sesiją sakė C. Koch.
Kitas svarbus etapas numatomas naktį iš sekmadienio į pirmadienį. Tuo metu astronautai pateks į „Mėnulio įtakos sferą“, kurioje Žemės palydovo gravitacija erdvėlaivį veiks stipriau nei Žemės trauka.
Jei viskas vyks sklandžiai, erdvėlaiviui „Orion“ skriejant aplink Mėnulį, astronautai – amerikiečiai C. Koch, Victoras Gloveris (Viktoras Gloveris), Reidas Wisemanas (Ridas Vaismanas) ir kanadietis Jeremy Hansenas (Džeremis Hansenas) – gali pasiekti rekordą, nuskriedami toliau nuo Žemės nei bet kuris kitas žmogus iki šiol.
Peržiūrėti praskridimo planai
NASA pranešė, kad „Artemis“ įgula baigė rankinio pilotavimo demonstraciją ir peržiūrėjo praskridimo pro Mėnulį planą. Astronautai taip pat išanalizavo paviršiaus ypatybes, kurias turės ištirti ir nufotografuoti būdami Mėnulio orbitoje.
Anksčiau astronautai dieną pradėjo pusryčiais, kurių metu valgė kiaušinienę ir gėrė kavą, pranešė NASA. Jie prabudo skambant Chappell Roan (Čapel Roun) popmuzikos hitui „Pink Pony Club“.
„Nuotaikos laive puikios“, – prasidėjus įgulos darbo dienai Hjustono skrydžių valdymo centrui sakė vadas R. Wisemanas.
Dviejų mergaičių tėvas buvo pakilios nuotaikos iš dalies dėl to, kad turėjo galimybę pasikalbėti su dukromis iš kosmoso.
„Esame čia, taip toli, ir akimirkai vėl susitikau su savo šeimynėle, – tiesioginėje spaudos konferencijoje sakė jis. – Tai buvo pati nuostabiausia akimirka mano gyvenime.“
R. Wisemanas skrydį pavadino milžinišku žygiu, nes žmonija to nebuvo pasiekusi daugiau nei pusę amžiaus.
Astronautai išklausė geologijos mokymus, kad galėtų nufotografuoti ir apibūdinti Mėnulio paviršiaus ypatybes, įskaitant senovinius lavos srautus ir smūginius kraterius.
Jie matys Mėnulį iš unikalios perspektyvos, palyginti su praėjusio amžiaus 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių „Apollo“ misijomis.
„Apollo“ laivai skrido maždaug 110 kilometrų aukštyje virš Mėnulio paviršiaus, tačiau „Artemis 2“ įgula artimiausiame taške bus už daugiau nei 6 400 kilometrų. Tai leis jiems pamatyti visą Mėnulio paviršiaus apskritimą, įskaitant regionus prie abiejų polių.
Dar nematyti vaizdai
„Artemis 2“ astronautai jau išvydo visiškai naujų vaizdų.
„Praėjusią naktį pirmą kartą pamatėme tolimąją Mėnulio pusę, ir tai buvo tiesiog nuostabu“, – tiesioginio interviu iš kosmoso metu sakė misijos specialistė Ch. Koch.
NASA „Space Launch System“ programos vadovas Johnas Honeycuttas (Džonas Hanikatas) šeštadienį trumpoje spaudos konferencijoje paviešino naują astronautų atsiųstą nuotrauką.
„Kairėje pusėje matote Mėnulio ypatybes, kurių žmogaus akys iki vakar niekada nebuvo regėjusios“, – sakė J. Honeycuttas. Jis paaiškino, kad anksčiau šį regioną „matė“ tik robotizuoti zondai.
„Artemis 2“ įgula aktyviai fotografuoja, naudodama ir išmaniuosius telefonus – įrenginius, kuriuos NASA neseniai leido pasiimti į kosminius skrydžius.
Anksčiau kosmoso agentūra paskelbė iš „Orion“ kapsulės darytas nuotraukas, kuriose matomas visas Žemės „portretas“ su mėlynais vandenynais ir baltais debesimis.
„Artemis 2“ misija yra dalis ilgalaikio skrydžių į Mėnulį plano, siekiant ten įkurti nuolatinę bazę, tapsiančią platforma tolimesniems tyrimams.
Tai itin laukiama kelionė, reikalaujanti ypatingo tikslumo, tačiau astronautams vis tiek lieka galimybių įgyvendinti savo vaikystės svajones apie skrydį į kosmosą.
„Jaučiuosi kaip mažas vaikas“, – neseniai džiaugsmą dėl nesvarumo būsenos apibūdino J. Hansenas.
(be temos)