Įsivaizduokite, kad jūsų išmanusis laikrodis informuoja jus ne tik apie sveikatos būklę, bet ir primena, kokių maistinių medžiagų jūsų meniu šiandien trūksta. Išėję papietauti darbo metu gaunate rekomendacijas, kur galėtumėte rasti jums tinkančio maisto. Skaitmeninimas maisto pramonėje prasidėjo daugiau kaip prieš 30 metų. Jau dabar prekyboje galime rasti išmaniųjų šaldytuvų, kuriuose galima stebėti produktų būklę, ar išmaniųjų gertuvių, kurios skaičiuoja išgeriamo vandens kiekį.

Pasak Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto docento Jono Damašiaus, didžiausią perversmą padarė požiūris, kad dalį žmogaus atliekamų procesų gali pakeisti mechanizuoti ir automatizuoti sprendimai. Dėl mobiliųjų programėlių atsiradimo, automatizuoto didelių duomenų apdorojimo, robotų ir kitų technologijų skaitmeninė transformacija prisidėjo prie sąnaudų mažinimo, gamybos optimizavimo, pasikeitė produktų pasiūla ir vartotojų įpročiai.

"Manau, kad ateityje maisto tiekimo grandinės bus susietos su išmaniaisiais įrenginiais, pavyzdžiui, šaldytuvais, o mitybą sudarys individualus meniu, atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis", – sako  Maisto mokslo ir technologijos katedros docentas.

Procesų skaitmenizavimas

Sprendimų, susijusių su skaitmenizacija, yra labai daug. Pavyzdžiui, pieno perdirbimo įmonėse visą nuolatinį technologinį procesą – sklendžių atidarymą ir uždarymą – galima valdyti sėdint prie kompiuterio.

Mitybą sudarys individualus meniu, atsižvelgiant į žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis.

"Problema ta, kad ne visos operacijos paprastai pakeičiamos. Kartais žmogiškasis veiksnys vis dar nulemia operacijos kokybę. Paprastas pavyzdys: norint pagaminti tradicinį varškės sūrį, reikia į sūrdrobę sudėti varškę ir surišti ją mazgeliu, o vėliau – atrišti. Nors ir bandyta šį procesą automatizuoti, tačiau galutinio produkto – varškės sūrio – išvaizda pakinta. Ji tampa mažiau priimtina klasikinį produktą vertinančiam vartotojui", – pasakoja J.Damašius

Remiantis ING ataskaita, technologijos yra siejamos su efektyvesne gamyba, kokybe ir prieinamumu. Vienas žinomiausių skaitmenizacijos pavyzdžių, pakeitusių maisto pramonę, – robotai, kurių skaičius vien šioje ekonomikos šakoje Europoje gerokai viršija 30 tūkst.

"Gamyboje didžiausios išlaidos yra patiriamos samdant darbuotojus. Didėjantis darbo užmokestis ir darbuotojų trūkumas skatina įmones keistis. Nieko nestebina, kad šiuo metu dideliuose fabrikuose galima išvysti robotus, atliekančius antrinio pakavimo procesus, lengvinančius sunkų fizinį darbą įmonių darbuotojams", – sako J.Damašius.

Pasak jo, Lietuvoje gamybiniai technologiniai procesai – pažangūs, tačiau jų automatizavimo lygis, lyginant su kitomis pramonės šakomis, pavyzdžiui, automobilių, atsilieka. Sparčiausiai technologinius sprendimus priima Švedija, Danija, Nyderlandai ir Italija.

"Nors, skirtingai nei prieš 30 metų, šiuo metu maisto mokslo ir technologijos studentų IT žinios ir gebėjimai geri ir jie greitai prisitaiko prie tobulėjančių technologijų, vis dėlto pramonėje trūksta maisto technologų, siekiančių, norinčių ir gebančių visiškai skaitmenizuoti technologinius gamybos procesus, transformuojant esamą pramonę", – pastebi docentas.

Daug technologijų

Daugelyje pasaulio šalių maisto pramonė yra viena svarbiausių pramonės šakų. Tai itin kompleksiška sritis, nes kiekvienas produktas remiasi skirtingomis gamybos technologijomis. Jų tiek daug, kad, vien vertinant fermentinius sūrius, skirtingų rūšių yra virš 1,4 tūkst. Vadinasi, tiek pat ir gamybos technologijų.

Anot J.Damašiaus, technologijos lemia ir maisto savybes. Pavyzdžiui,  pasterizuojant pieną skirtinga temperatūra, pakinta jo kvapas ir skonis. Taip pat gali būti prarandamos vertingos maisto produktų sudedamosios dalys, biologiškai aktyvūs junginiai. Kitais atvejais, pavyzdžiui, liofilizuojant baltymus, šie išlieka nepakitę – nedenatūruoja – ir yra vertingi žmogaus organizmui.

"Technologijos – perdirbimas – pirmiausia yra skirtos maisto produktų saugai užtikrinti ir maistinėms medžiagoms maksimaliai išsaugoti. Tačiau neracionalus jų taikymas, siekiant pailginti galiojimo terminus, gali turėti neigiamą poveikį", – teigia maisto mokslo ir technologijos dėstytojas.

Jis primena, kad įvairių konservantų naudojimas ir perteklinis terminis apdorojimas nesusieti su sveikesniu gyvenimo būdu, tačiau, vartodami  tinkamas technologijas naudojant pagamintus maisto produktus, žmonės gali būti užtikrinti, kad renkasi patį kokybiškiausią ir saugų maistą.

Valgysime sveikiau

Maisto technologai visame pasaulyje atkreipia dėmesį, kad kartu su technologijomis pasikeitė ne tik žmonių gyvenimo būdas, bet ir vartojimo įpročiai – žmonės dažnai valgo tuomet, kai turi laiko ir nebūtinai tam skirtose vietose: degalinėse, automobiliuose ar užsisako produktų išmaniaisiais prietaisais. Vis dėlto tyrimai rodo, kad vartotojai parduotuvių lentynose tikisi rasti sveikesnių ir ekologiškų produktų.

"Jei žmonės renkasi maistą atsižvelgdami į maisto pasirinkimo piramidę – vartoja pakankamai daug skaidulinių medžiagų, antioksidantų, vitaminų turintį maistą ir jį derina tarpusavyje, technologijos gali duoti daug naudos. Žinoma, kai žmonės renkasi prastos kokybės produktus, ypač sudėtyje turinčių perteklinio cukraus ar druskos, neracionaliai apdorotus naudojant technologijas, išryškėja ir neigiama pusė", – teigia maisto technologas.

Vis dėlto jis įsitikinęs, kad ateityje maisto tiekimo grandinės bus susietos su išmaniaisiais prietaisais, o mitybos planas – sudaromas atsižvelgiant į individualius žmogaus poreikius ir sveikatos būklę, pagal išmaniųjų apyrankių duomenis.

"Tobulėjant skaitmeninėms technologijoms, pramoninėje gamyboje dirbantys žmonės bus programuotojai, kurie geba visiškai valdyti automatizuotus ir robotizuotus procesus", – mano J.Damašius.