„Sandūra dviejų nesuderintų įstatymų sukėlė eilę konfliktų, konfliktų tarp manęs, kaip biudžetinės įstaigos vadovo, ir valdybos“, – trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje kalbėjo jis.
Pasak G. Valinčiaus, Biudžetinių įstaigų įstatymas LMT vadovui suteikia vienasmenę valdymo galią ir atsakomybę, tuo metu Mokslo ir studijų įstatymas nustato tam tikras galias, kurios gali būti interpretuojamos labai laisvai.
Jo teigimu, valdyba neturėtų dalyvauti kasdienio įstaigos darbo valdyme, pirmininkui neturėtų duoti konkrečių, smulkmeniškų nurodymų, ką ir kaip finansuoti.
„Pavyzdžiui, neturėtų valdybos nariai rašyti LMT laiškus, o po to per darbuotojus perduoti pirmininkui tą laišką pasirašyti ir tas laiškas išeina jau iš LMT kaip pirmininko pasirašytas laiškas. Tokių dalykų neturėtų būti, bet jie buvo“, – aiškino vadovas.
„Buvo daugybė dalykų, kurie vedė LMT pirmininką į atvirą konfliktą arba su visa valdyba in corpore vėlesnėse stadijose, o pradinėse stadijose vedė į konfliktą su atskirais valdybos nariais, įskaitant ir pirmininką“, – kalbėjo G. Valinčius.
Jį siūloma atleisti, nes kovo pabaigoje vykusiame LMT valdybos posėdyje vienbalsiai nuspręsta nepatvirtinti praėjusių metų Tarybos ataskaitos.
Valdyba skelbė, kad ataskaita, be kita ko, neatitinka jai keliamų kokybės reikalavimų ir valdybos lūkesčių dėl turinio ir neatspindi LMT, kaip valstybės mokslo ir studijų politiką įgyvendinančios bei ekspertinę funkciją vykdančios institucijos, veiklos kokybės – joje trūksta analitinio vertinimo.
Jos nuomone, ataskaitoje taip pat nėra aiškios rezultatų ir poveikio analizės, nepateikiama pagrįsta rodiklių interpretacija, nėra nuoseklios sąsajos su strateginiais prioritetais ir ilgalaikiais tikslais – analogiškos pastabos, anot Valdybos, buvo teiktos ir vertinant 2024 metų ataskaitą, tad jų neįgyvendinimas vertintinas kaip sisteminis.
Ataskaita taip pat nepatvirtinta, nes reikšmingai išaugus valstybės finansavimui ir išsiplėtus LMT vaidmeniui, didėja institucijos atsakomybė už rezultatų pasiekimą ir efektyvų išteklių valdymą, tačiau tai ataskaitoje nėra tinkamai įvertinta.
„Nustatyti veiklos, strateginio valdymo, organizacinės vadybos ir atskaitomybės trūkumai yra sisteminiai ir turi tiesioginę įtaką LMT veiklos rezultatams bei jos kokybei“, – posėdyje kalbėjo LMT valdybos pirmininkas Eugenijus Butkus.
Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas. LMT pirmininku G. Valinčių parlamentas paskyrė 2023 metų kovą.
G. Valinčius 1988 metais Vilniaus universitete yra įgijęs gamtos mokslų srities mokslo daktaro laipsnį. Jo veiklos sritys – biochemija, molekulinė biofizika, bioelektrochemija. 2016 metais jis apdovanotas Lietuvos mokslo premija, 2018 metais jam įteiktas Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžius.
Mokslo taryba – valstybinė įstaiga, patarianti Seimui ir Vyriausybei mokslo, studijų ir eksperimentinės plėtros politikos klausimais, plėtojanti programinį konkursinį mokslinių tyrimų finansavimą.
(be temos)