Praėjusią savaitę vykusioje „Oculus Connect“ konferencijoje „Facebook“ kūrėjas Markas Zuckerbergas pristatė naują virtualiai realybei skirtą sprendimą leidžiantį su savo draugais bendrauti virtualioje erdvėje užsidėjus „Oculus Rift“ įrenginį. Panašūs sprendimai jau kuriami ir Lietuvoje.

Spalio 29–30 dienomis sostinėje vyksianti vyksianti žaidimų kultūros paroda „GameOn“ kviečia lankytojus su šiomis technologijomis susipažinti išsamiau nei bet kada iki šiol. Parodos zonoje įrengtoje erdvėje, lankytojų lauks kelios dešimtys įvairiausių virtualiosios realybės (VR) sprendimų. Renginyje bus galima išmėginti ir palyginti „HTC Vive“, „Oculus Rift“ ir „PlayStation VR“ įrenginius.

Į virtualios realybės erdvę žengia tūkstančiai IT kompanijų visame pasaulyje, o tai prognozuoja dar vieną technologijų sprogimą, kuris atvers naujas galimybes ne tik pramogų, bet ir mokslo, asmenybės tobulinimo, architektūros ar komunikacijos sferose. Pirmuosius virtualios realybės populiarumo ženklus galima įžvelgti jau dabar. Nors įrenginiai gebantys perkelti vartotoją į skaitmeninį pasaulį kainos prasme įkandami ne kiekvienam, tačiau jau dabar atsiranda galybė verslų, teikiančių VR nuomos paslaugas, o Lietuvos ir užsienio kūrėjai aktyviai užsiima žaidimų ir programinės įrangos kūrimu šiai technologijai.

Įdomu tai, kad diskutuojant apie virtualiąją realybę dažnai minimas žaismas ir žaidimai, tačiau žaidimų kūrėjai nėra vieninteliai, dirbantys su šia technologija. Tai pritaikoma medicinoje, virtualiąja realybe susidomėjo ir vaizdo turinio kūrėjai, pavyzdžiui dokumentinio kino kūrėjai nuo šiol gali „pasiimti“ žiūrovą kartu su savimi. Povandeninio pasaulio dokumentika, humanitarinės misijos karštuose pasaulio taškuose, diena su žymiu menininku dabar nėra vien tik filmuota medžiaga. Tai – potyris, o žiūrovas tampa jo dalimi. Dėl šių priežasčių virtualiąja realybe domisi ir žmogiškųjų išteklių specialistai, mat sudėtingi mokymai ar darbuotojų pasirengimas kritinėms situacijoms gali būti tikrinama tiesiog biure. Galų gale architektai nuo šiol turi galimybę pakviesti klientą pasivaikščioti po pastatą kuris kol kas egzistuoja tik brėžiniuose. Skirtingai nei brėžiniai ar nuotraukos, virtualioje realybėje sukonstruoti statiniai neiškreipia perspektyvos ir leidžia visapusiškai apžiūrėti ir įvertinti patalpą taip lyg iš tiesų būtumėte joje.

Naujausias VR technologijas demonstruos ne tik vietos kūrėjai, bet ir svečiai iš užsienio. Savo stendus „GameOn VR“ erdvėje pristatys ir svečiai iš Švedijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių.

„GameOn“ metu naujausius pasiekimus virtualios realybės kūrybos procese pristatys net kelios lietuvių kompanijos. Kaune įsikūrusios IT įmonės „TeleSoftas“ komanda žada parodos lankytojus supažindinti su nauju, VR erdvėje veikiančiu galvosūkių žaidimu „Hurl“, nepriklausomų kūrėjų zonoje bus pristatytas ir ypač didelės sėkmės sulaukęs lietuvio Arvydo Žemaičio darbas „Craft Keep VR“. Kūrėjas taip pat dalyvaus „Žaidžia visi“ konferencijoje — pasakos apie žaidimo migraciją į virtualiąją realybę, demonstruos unikalias „Craft Keep VR“ savybes ir pateiks ne vieną staigmeną klausytojams. Toje pat scenoje virtualios realybės temą plėtos ir kiti pranešėjai, pavyzdžiui „Dreamerlink“ komanda iš Vilniaus pasakos apie savo projektą — socialinį virtualios realybės tinklą žaidėjams ir žaidimų vaidmenimis mėgėjams.

Žaidimų kūrėjams skirtoje konferencijoje VR tema bus nagrinėjama dar nuodugniau. Švedų bendrovės „SVRVIVE“ bendra įkūrėja Faviana Vangelius pasakos apie savo patirtį dirbant su VR technologijomis ir pasidalins mintimis apie virtualybės ateitį. „Tai ką dabar išgyvename dar nėra tikrasis VR proveržis“, — teigia žaidimų kritikas ir vienas renginio organizatorių Artūras Rumiancevas. „Tiesiog šiandien virtualioji realybė pasiekė tą tašką, kai tampa priimtina ir panaudojama kasdienybėje, išsprendžiamos sudėtingos techninės problemos, dėl ko gauname galimybę kone fiziškai persikelti į kitus pasaulius ar kūrėjų fantazijas. Įrenginiai tebėra santykinai griozdiški ir supančioti laidais, o norint mėgautis visaverčiais sprendimais namuose, žaidėjams reiktų investuoti apie 2000 eurų. Tačiau tai, kas atrodo brangu privatiems asmenims, verslui neturėtų kelti rūpesčių, tad šiuo metu mes švenčiame VR įsigalėjimą. Šis technologinis sprendimas jau niekur nedings, bus tobulinamas ir optimizuojamas, tad belieka sulaukti naujos įrenginių kartos ir tikėtis, kad jų kaina ir forma bus priimtina kiekvienam namų ūkiui. Taip, tai yra technologijos, kurių netrukus reikės visiems ir kiekvienam, tiesiog šiandien ne visi tai suvokia“, — tvirtina pašnekovas.

Pasak Artūro, virtualiosios realybės technologijų ir ekspertų gausa „GameOn“ renginyje yra dar vienas įrašas į šio renginio rekordų statistiką. Kol kas Baltijos šalyse nebuvo nė vieno renginio, kuriame būtų tiek virtualybės galimybes demonstruojančios įrangos ir specialistų, kurie ne tik parodys savo kuriamus projektus, bet ir papasakos kaip šios technologijos gali pakeis kiekvieno mūsų gyvenimą.

Daugiau informacijos čia.