Kiek iš mūsų turi baimę skristi lėktuvu? Pagalvokite – grįžti kapsulėje iš 400 km aukščio.
– Galima matyti vaizdus, kaip kapsulė leidžiasi į vandenį. Ji iš karto buvo apsupta delfinų, šalia laukė gelbėtojai. Kaip vyksta šis astronautų nusileidimo procesas?
– Pirmiausia, astronautų kapsulė iš kosmoso į Žemės atmosferą įlekia milžinišku greičiu – daugiau nei 27 tūkst. kilometrų per valandą. Tada ji yra pristabdoma ir lengvai, kaip pūkelis, nusileidžia į vandenyną. Nusileidžia su parašiutų pagalba, šalia yra laivas, kuris laukia ir žiūri, kurioje vietoje tiksliau nusileis, nors ta vieta pakankamai tiksliai žinoma. Tada su motorinėmis valtimis priplaukusi įgula apžiūri kapsulę, ar viskas gerai – ar nėra kokių nors pažeidimų. Tuomet kuo greičiau kapsulė įkeliama į laivą, o astronautai iš jos išvaduojami, nes po ilgos kelionės kosmose jie patys negali atsistoti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Negali iš karto eiti ant denio pasigrožėti vandenynu.
– Negali eiti pasigrožėti. Astronautus apžiūri laive esantys medikai, kurie atlieka pirminę apžiūrą. Astronautai, sugrįžę į krantą, kelias dienas praleidžia karantine ir yra nuodugniau ištiriami gydytojų.
– Kiek laiko prireikia adaptacijai – grįžti į normalų gyvenimą?
– Skirtingai – priklauso nuo to, kiek laiko astronautai praleido kosmose. Jei būtų praleidę savaitę, jau seniai būtų atsigavę ir pamiršę. Aišku, tai priklauso ir nuo astronauto fizinio, psichologinio pasirengimo. Internete galima rasti daugybę vaizdo įrašų, kuriuose astronautai negali priprasti prie gravitacijos Žemėje – jie nuolat išmeta daiktus, jiems krenta telefonai ar stiklinės su vandeniu. Grįžusiems žmonėms reikia priprasti prie tokių dalykų, kurių paprastai nepastebime. Kai kuriems astronautams pablogėja regėjimas, sumažėja raumenų bei kaulų tankis. Kiekvieno kūnas reaguoja skirtingai. Viskas sugrįžta į ankstesnę būseną, tačiau poveikis organizmui vis tiek lieka. Kokį tiksliai poveikį daro kosmosas, pradėta tirti tik neseniai. Kadangi kosmose yra buvę nedaug žmonių, tyrimų imtis nėra didelė, todėl juos atlikti sudėtinga.
– Kiek paprastai žmonės būna kosmose? Kiek laiko trunka misijos? Šiuo atveju devyni mėnesiai skamba labai ilgai. Ar tai artėja prie rekordo, ar vis dėlto įprastas laikas?
– Tai yra kiek ilgesnis nei įprasta, bet dar nėra rekordas. Rekordas yra gerokai daugiau nei metai. Paprastai astronautai Tarptautinėje kosminėje stotyje praleidžia apie pusmetį. Ten atlieka ir mokslinius eksperimentus. Šiems astronautams nepatiko, kai sakydavo, jog jie užstrigo kosmose – jie tikino, kad jų kelionė tiesiog užtruko ilgiau, nei planuota. Kosmoso tyrimuose ir kelionėse tai yra įprasta. Jie išbuvo ilgiau, tačiau prieš tai kosmose jau buvo lankęsi ne vieną kartą. Tai yra astronautai veteranai. Ypač Sunita Williams – ji tokia „kieta“, kad neplanuotai perėmė visos stoties vairą ir tapo įgulos vadove. Ji yra visiškai profesionali.
Jau yra buvę atvejų, kai raketos su astronautais sprogo.
– Kalbant apie šią misiją – vietoje savaitės astronautai kosmose praleido devynis mėnesius. Kokios buvo priežastys, dėl kurių misija tiek užsitęsė?
– Sugedo raketa, kuri turėjo juos nugabenti į Žemę. Jau prieš tai buvo techninių kliūčių. NASA ir „Boeing“ turėjo nuspręsti, ką daryti toliau. Jau yra buvę atvejų, kai raketos su astronautais sprogo – tai yra didžiulė tragedija, niekas nenori, kad tai pasikartotų. Jei yra bent menkiausia tikimybė, kad erdvėlaivis, kuris gabena astronautus, yra nesaugus, niekas negali rizikuoti. Šie astronautai yra pirmieji istorijoje, kurie į kosmosą išskrido vienu erdvėlaiviu, o grįžo kitu.
– Pakalbėkime apie buitį kosmose. Suplanavo nuskristi savaitei, o viskas virto į devynis mėnesius. Maisto resursai, vanduo... Kaip išsprendžiamos buities problemos?
– NASA pasirūpino, kad astronautai nebadautų – jiems buvo atskraidinta užtektinai maisto. Vanduo yra gaminamas Tarptautinėje kosminėje stotyje. Jie įsiliejo į komandą, atliko mokslinius eksperimentus, pavyzdžiui, augino salotas.
– NASA puslapis dalijasi visais vaizdais, ten galima juos pamatyti.
– Taip, visais vaizdais. Čia yra įdomu ir mums reikia paminėti, kad lietuviai pirmieji 1982 metais išaugino augalą kosmose nuo sėklos iki sėklos. Tai, kas dabar vyksta Tarptautinėje kosminėje srityje, yra dalis lietuvių mokslininkų pasiekimo. Jie pirmieji pradėjo suprasti, kaip ten augalas augs. Jie atliko eksperimentus. Beje, S. Williams tapo rekordininke ir yra daugiausiai valandų atvirame kosmose praleidusi moteris astronautė. Man atrodo, kad iš viso 62 valandas. Ji taip pat išėjo į kosminį „pasivaikščiojimą“ iš išorės taisyti Tarptautinę kosminę stotį.
– Kaip kosmose atrodo dienos režimas? Kaip žmonės organizuoja visą savo dienotvarkę?
– Yra labai griežta dienotvarkė. Tie, kam sunku laikytis rutinos Žemėje, astronautais tikriausiai nelabai norėtų būti. Viskas yra suplanuota minučių tikslumu. Kiekvieną dieną yra sportuojama, nors yra neišvengiama netekti raumenų masės, ypač ilgiau pabuvus, bet vis tiek reikia bandyti išsaugoti kiek įmanoma. Aišku, kažkiek turi laiko sau, todėl matome vaizdų iš Tarptautinės kosminės stoties, kur astronautai groja gitara, bendrauja su vaikais Žemėje. Yra buvę, kad vienos Lietuvos mokyklos moksleiviai skambino astronautams į Tarptautinę kosminę stotį pabendrauti. Jie skiria savo laiką artimiesiems ir kartu tam kosmoso tyrimų populiarinimui. Rutina yra labai griežta – kada miega, kada keliasi.
Naujausi komentarai