„Dabartiniame kare kovoja ne tik tankai ir žmonės. Kibernetika, dronai, elektroninė kova – visa tai jau irgi karo dalis“, – teigia KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės vadovė Inga Sūnelaitienė.

Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų politikos grupės patarėja Rugilė Katinaitė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie nacionalinio saugumo atsakingai elgdamasis virtualiojoje erdvėje: „Kiekvieno žmogaus, besielgiančio neatsakingai virtualiojoje erdvėje ir spaudžiančio įvairias nepatikrintas nuorodas, veiksmas gali prisidėti prie svarbių valstybei interneto svetainių pažeidžiamumo.“

Kibernetinio saugumo žinovės perspėja apie DDoS atakas, kai užkrėsti kompiuteriai be žinios naudojami atakoms prieš valstybės institucijas.

Svarbu: I. Sūnelaitienės teigimu, kibernetika, dronai, elektroninė kova – visa tai jau yra karo dalis. / Krašto apsaugos ministerijos nuotr.

Ekspertės atskleidžia pagrindinius piktavalius veikėjus virtualiojoje erdvėje, vykdančius kibernetines atakas prieš Lietuvą, – aktyviausiai veikia Rusija, Kinija ir Baltarusija. I. Sūnelaitienės teigimu, kiekviena šalis turi skirtingas taktikas – Rusija mėgsta „garsumą“ ir nori parodyti savo pajėgumus vidinei publikai, Kinija orientuojasi į ilgalaikę žvalgybą ir duomenų rinkimą, o Šiaurės Korėja kibernetines atakas naudoja savo biudžetui papildyti.

Nuo 2024 m. spalio Lietuvoje galioja naujas kibernetinio saugumo įstatymas, įpareigojantis organizacijas laikytis griežtesnių saugumo reikalavimų, tačiau įgyvendinimo procesas užtrunka. „Nėra tokio kriterijaus, kada galėtume pasakytume: dabar galima atsipalaiduoti. Tai  nuolatinis organizacijų kibernetinio saugumo stiprinimas“, – teigia I. Sūnelaitienė.

Ji pabrėžia, kad kvalifikuotų darbuotojų visada trūksta, tačiau tiek pati tema, tiek darbo specifika yra išskirtinė, dinamiška, įdomi ir pritraukia specialistų, pasiruošusių kovoti už valstybę kibernetinėje erdvėje.

Kalbėdamos apie vis didėjantį dirbtinio intelekto (DI) vaidmenį politiniame lauke ir kasdieniame gyvenime, jo poveikį kibernetiniam saugumui, ekspertės pabrėžia, kad vertėtų ne aklai pasitikėti DI siūlomais sprendimais, o vadovautis kritiniu mąstymu.

Nereikėtų formuoti naratyvo, kad DI atneša vien grėsmių, – kartu su jomis ateina ir galimybių.

R. Katinaitės teigimu, labai svarbu, kokį diskursą ir naratyvą formuojame: „Teisingai panaudotas DI gali įgalinti ir kiekvienos dienos užduotis padaryti efektyvesnes. Tad nereikėtų formuoti naratyvo, kad DI atneša vien grėsmių, – kartu su jomis ateina ir galimybių.“

Kibernetinio saugumo ekspertės pabrėžia pagrindinį principą: „Didesnis kibernetinio saugumo incidentas – įvyks. Tik klausimas, ar sugebėsime jį atremti ir kokio dydžio jis bus.“

Jų teigimu, kiekvienas Lietuvos pilietis gali prisidėti prie nacionalinio saugumo laikydamasis paprastų skaitmeninės higienos taisyklių – atsargiai naršydamas internete, naudodamas atitinkamą simbolių skaičių turinčius slaptažodžius ir reguliariai darydamas duomenų atsargines kopijas, prisimindamas, kad nutekėjimo galimybė visada išlieka ir nutekinti gali būti ne tik asmeninė, bet ir jautri aplinkinių informacija.