50 šalių nurungę Lietuvos moksleiviai Geografijos olimpiadoje pasidabino aukso medaliais. Lietuva dabar – pirma pasaulyje.
„Visos olimpiados metu jaučiau stresą, kad gali ir nebūti medalio, nes po užduočių vis tiek nežinai, kaip pasirodei, atrodo, kad viskas nebuvo taip nuostabiai, kaip galėjo būti“, – pasakojo Vilniaus licėjaus mokinys Ugnius Vilimas.
„Dar didesnės emocijos užplūsta, kai supranti, kad tai yra tai, ko norėjai, ko siekei savo darbu“, – sakė Kauno LSMU gimnazijos mokinys Faustas Kondratavičius.
„Kuo toliau, tuo labiau suprantu, ką iš tikrųjų pasiekiau ir kiek tai yra išskirtinis dalykas tiek man pačiam, tiek ir visai Lietuvai“, – aiškino Kauno LSMU gimnazijos mokinys Rojus Kondratavičius.
Mokinius ruošę pedagogai sako, kad tai – ne atsitiktinis stebuklas, o ilgo ir nuoseklaus darbo rezultatas. Lietuviai aplenkė didžiausius konkurentus – Singapūrą, JAV, Indoneziją, Suomiją, Kiniją ir Lenkiją.
„Geografija ieško atsakymų ir sprendimų mums iškylančioms problemoms. Geografijos mokslas, šiuolaikinis mokslas, didaktika yra tikrai pakankamai sudėtinga, ne be reikalo kažkada Einšteinas pasirinko fiziką, nes geografija jam pasirodė per sudėtinga“, – tikino Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna.
Laimėjimą lygina su kelione į Marsą. Kas neįtikėtina – tapo realybe.
„Nuvyko šešių žmonių grupė į Marsą, surinko duomenis, parvežė į Lietuvą ir tai yra milžiniškas pasiekimas. Visada norėdavome aukso medalių. Vienas, du – tai jau fantastika, bet apie keturis net pasvajoti negalėjome“, – sakė Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja ekspertė Angelė Pakamorienė.
Aukso medalininkai paneigia mitą, kad geografija – tai tik pasaulio žemėlapio išmanymas. Šalia teorinių užduočių olimpiados dalyviai turėjo atlikti rimtus aplinkos tyrimus.
„Buvome nuvežami į nežinomą mums vietą ir daugeliui netgi vietinių nežinomą vietą“, – pasakojo U. Vilimas.
„Eini, nagrinėji ir galvoji, kaip gali vietovę geriau pritaikyti visais aspektais: ar tai aplinkai, ar patiems žmonėms, ar vietinei ekonomikai. Buvo daug mąstymo“, – tvirtino Palangos senosios gimnazijos mokinys Tomas Jakubauskas.
Būtent ši užduotis Lietuvai ir garantavo medalius, nors mokiniai dirbo ekstremaliomis sąlygomis.
„40 laipsnių, prakaitas pliaupia, saulė muša į galvą, o aplink žmonių tankumynas“, – kalbėjo Palangos senosios gimnazijos mokinys.
Lietuvai pavyko pasiekti ir to, ko niekas nepasiekė per visą olimpiados istoriją. Dar nė viena šalis nebuvo laimėjusi visų aukso medalių iškart. Dažniausiai vienos šalies mokiniai pasidabindavo skirtingais medaliais. Patikėti negalėjo net olimpiados organizatoriai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Klausėme, ar patikrinote? Sakė, kai pamatėme keturis aukso medalius, pakėlėme užduotis ir iš naujo viską patikrinome, kad tai tikrai garantuotai ir nėra jokios klaidos“, – tikino Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokytoja ekspertė.
„Lietuva, man atrodo, jau seniai yra įrodžiusi ir sporte, ir daugelyje kitų varžytuvių, kad ne šalies dydis ir gyventojų skaičius lemia rezultatą“, – teigė Geografijos mokytojų asociacijos prezidentas.
„Geografija – dalykas, kur didžiausią įtaką pasiekimams turi nuoširdus domėjimasis pasauliu, supančia aplinka“, – sakė Kauno LSMU gimnazijos mokinys Faustas Kondratavičius.
„Per sunkų, kryptingą darbą galima pasiekti visko, net ir maži, ne patys galingiausi galime būti pirmi pasaulyje“, – tikino Palangos senosios gimnazijos mokinys.
Anksčiau geriausias Lietuvos rezultatas buvo du aukso ir du sidabro medaliai. Kitais metais olimpiada vyks Turkijoje.
Naujausi komentarai