Mūsų planeta, kaip ir visas kosmosas, kupina paslapčių, į kurias atsakymų dar nerasta. Pavyzdžiui, mokslininkai bando išsiaiškinti, kas siunčia paslaptingą signalą iš kosmoso, ir ar egzistuoja kitos gyvybės formos.

Tačiau mokslininkams pavyko paaiškinti kai kuriuos mūsų egzistencijos aspektus. Ar kada nors susimąstėte, kodėl dangus mėlynas, kai erdvė aplink Žemę yra gana tamsi? Apie tai rašo naujienų agentūra UNIAN.

Fizikos perspektyva: kodėl dangus mėlynas?

Anglų mokslininkas Lordas Reilis pirmasis iš dalies paaiškino, kodėl dangus mėlynas. Tai įvyko 1870-aisiais. Nesigilindama į fizikines formules ir sudėtingas sąvokas, NASA šį reiškinį paaiškino gana paprastai.

Galime manyti, kad saulės šviesa atrodo balta, bet iš tikrųjų ji susideda iš visų vaivorykštės spalvų. Kai saulės šviesa pasiekia Žemės atmosferą, ji ore išsisklaido į visas puses, saveikaudama su esančiomis dujomis ir dalelėmis.

„Mėlyna šviesa yra išsklaidyta labiau nei kitos spalvos, nes ji sklinda trumpesniais, mažesniais bangos ilgiais. Štai kodėl dažniausiai matome mėlyną dangų“, – teigia mokslininkai.

Asociatyvi Pexels nuotr.

Kodėl dangus dieną mėlynas, o naktį juodas?

Mes jau išsiaiškinome, kodėl dangų matome taip, kaip esame įpratę. Bet kodėl dangus dieną mėlynas, o naktį juodas?

Ne paslaptis, kad Žemė sukasi ne tik aplink Saulę, bet ir apie savo ašį. Kai Saulė yra žemiau horizonto, jos šviesa nebeapšviečia atmosferos virš mūsų.

Todėl nėra ko išsklaidyti, o pati atmosfera nešviečia. Štai kodėl naktinį dangų matome tamsų, o jį apšviečia tik natūrali mėnulio ir žvaigždžių šviesa.

Tačiau gali kilti logiškas klausimas: jei žvaigždės tokios ryškios, kodėl kosmosas juodas?

Asociatyvi Pexels nuotr.

Kodėl kosmosas juodas – ką sako mokslas?

Kosmosas neturi atmosferos, kuri atspindėtų ir išsklaidytų saulės šviesą, aiškina Union universitetas (Union university). Kadangi ten yra vakuumas, nėra oro, dulkių ar kitų dalelių, kurios dalyvauja šiame procese Žemėje.

Šviesa sklinda iš žvaigždžių ir galaktikų, tačiau jos yra nutolusios viena nuo kitos didžiuliu atstumu, o tarp jų yra tamsa. Tai viena iš priežasčių, kodėl erdvė yra juoda.

Be to, visata plečiasi, o šviesa iš tolimų objektų išlieka diapazone, kuris žmogaus akims tiesiog nematomas. Tai vadinama Doplerio efektu.

Todėl net jei šviesa turėtų pakankamai laiko pasiekti Žemę, vis tiek negalėtumėte pamatyti šviesos iš tolimiausių žvaigždžių. O naktinis dangus nebūtų visiškai apšviestas, rašo Space.com.

Mokslininkai mano, kad galiausiai visos žvaigždės užtems – tokios kaip Saulė gyvuoja tik apie 10 milijardų metų. Tikimasi, kad po trilijonų metų visata paskęs tamsoje. Šioje tolimoje ateityje joje egzistuos tik žvaigždžių ir juodųjų skylių liekanos.