Prancūzijai priklausančioje Korsikos saloje rastas Isaaco Newtono (Izaoko Niutono) novatoriškos knygos, kurioje išdėstomi šiuolaikinės fizikos pagrindą sudarantys trys judėjimo dėsniai, pirmojo leidimo egzempliorius.

Ajače esančios į paveldo sąrašą įtrauktos Fešo (Fesch) bibliotekos eksponatų saugyklos vadovė Vannina Schirinsky-Schikhmatoff  (Vanina Širinksi Šichmatov) sakė, kad šios XVII amžiaus knygos egzempliorių rado skaitydama bibliotekos įkūrėjo Lucieno Bonaparte'o (Liusjeno Bonaparto), vieno iš imperatoriaus Napoleono brolių, sudarytą rodyklę.

„Tą Šventąjį Gralį radau pagrindinėje salėje, paslėptą viršutinėse lentynose“ , – pasakojo ji naujienų agentūrai AFP šią savaitę.

„Viršelis buvo truputį nukentėjęs, bet vidus – puikios būklės. Tai yra šiuolaikinės matematikos kertinis akmuo“, – pridūrė ji.

Lotyniškai prašyta I. Newtono knyga „Philosophiae Naturalis Principia Mathematica“ (Matematiniai gamtos filosofijos pagrindai) buvo pirmą kartą buvo išleista 1687 metais.

Anot legendos, garsųjį fiziką įkvėpė jo sode Grantame, Anglijoje, nuo medžio nukritęs obuolys, paskatinęs labiau susidomėti sunkio jėga, judėjimu ir optika.

Vėliau ši knyga buvo išleista anglų kalba, bet labiausiai kolekcininkai vertina originalias lotyniškas leidinio kopijas.

„Vienas lotynų kalba išleistas egzempliorius prieš kelis metus buvo parduotas už 3,7 mln. JAV dolerių aukcione „Chirstie's“. Būtent tokį turime Ajačo bibliotekoje“,  – sakė V. Schirinsky-Schikhmatoff, prisimindama 2016 metų gruodį Niujorke nežinomam pirkėjui atitekusį egzempliorių.

Tai jau ne pirmas retas radinys Fešo bibliotekoje nuo tada, kai prieš keletą metų buvo pradėta kruopšti joje saugomų egzempliorių peržiūra.

2018 metais V. Schirinsky-Schikhmatoff surado 1610 metais išleistą senovės egiptiečių hieroglifų studiją „Thesaurum Hyeroglyphicorum“, kuri buvo parašyta 200 metų anksčiau nei prancūzų egiptologas  Jeanas-Francois Champollionas (Žanas Fransua Šampiljonas) iššifravo tekstus ant vadinamojo Rozetės akmens.