„Šipdenas – pamiršta Norfolko pakrantės parapija, kurią prarijo jūra, tai tarsi grafystės „Atlantida“, esanti visai šalia nuo garsiojo Kromerio molo“, – teigė Šiaurės Norfolko rajono taryba.
Ekspertai mano, kad pakrantė kadaise driekėsi gerokai toliau už dabartinių uolų, ant žemės, kuri dabar yra jūros dugnas, o tarp jų esančioje teritorijoje buvo kaimai, dabar panirę po vandeniu.
Remiantis 1086 m. metraščiais, Šipdene gyveno 117 gyventojų, čia buvo trys akrai pievų, kur ganėsi 36 kiaulės, buvo uostas, keletas dvarų ir dvi bažnyčios.
Visa tai pasiglemžė besiplečianti jūra.
1317 m. jūra nuniokojo Šv. Petro bažnyčią, o iki 1400 metų ją visiškai užliejo, palikdama tik mūro dalį, kuri iškildavo esant žemiausiam potvyniui.
Vėliau žvejai šalia tos vietos esantį uolų darinį ėmė vadinti „Bažnyčios uola“.
Iš kartos į kartą Kromerio gyventojai tikėjo, kad „Bažnyčios uola“ yra Šv. Petro bažnyčios varpinė, vis dar stovinti jūros dugne, o jos varpas skamba po vandeniu.
Tačiau naujausi atradimai nuvainikavo šias legendas.
Gali būti, kad bažnyčia yra šiek tiek į šiaurės vakarus nuo tradiciškai manomos vietos, o tai reikštų, kad „Bažnyčios uola“ iš tikrųjų nėra menama bažnyčia.
„Tie, kurie užaugo Kromeryje, visada žinojo „Bažnyčios uolos“ istoriją, todėl legendos nuvainikavimas viską sujaukė. Šiuo metu intensyviai nagrinėjame viduramžių dokumentus ir juos lyginame su iki šiol rastais archeologiniais radiniais, siekdami geriau suprasti, kas gi nutiko Šipdenui“, – kalbėjo draugijos „Kromerio muziejaus bičiuliai“ pirmininkas Peteris Stibbonsas.
1380 m. jūros lygis pakilo iki aukščiausio, o kai intensyvios audros, potvyniai ir erozija tapo įprastu reiškiniu pakrančių miestuose, Šipdeno pastatai buvo užtvindyti.
Įrašai rodo, kad 1400 m. Šv. Petro bažnyčia atsidūrė po vandeniu, nors bokštas dar buvo matomas atoslūgio metu iki pat XIX a.
Šio sezono nardymo darbai baigti, radiniai keliauja į Kromerio muziejų, o Šv. Petro bažnyčia vis dar nerasta.
Nardytojai planuoja grįžti.
Naujausi komentarai