Kaip rašoma Seimo pranešime, trečiadienį vykusiame posėdyje jis atkreipė dėmesį tai, kad, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, DI iki 2030 m. dramatiškai paveiks pasaulio ekonomiką ir transformuos darbo rinką. Lietuva, EBPO duomenimis, yra viena iš labiausiai pažeidžiamų šalių darbo vietų automatizavimo srityje.

Posėdyje taip pat pristatytas Europos Komisijos paskelbtas komunikatas „Suderintas dirbtinio intelekto (DI) planas“ ir šio plano kontekste parengta Nacionalinė dirbtinio intelekto strategija.

Viceministras pabrėžė, kad Lietuva yra viena pirmųjų valstybių narių ES, turinti nacionalinę DI strategiją, ir atkreipė dėmesį, jog tam, kad Lietuva taptų DI lydere, ji turėtų išnaudoti geriausios praktikos pavyzdžius visame pasaulyje ir konkrečius ES privalumus: bendroji rinka, ES finansinė parama ir tinklų kūrimas.

Pasak jo, svarbu pasiekti bendrą tikslą, kuris ne tik skatintų panaudoti DI įvairiose srityse, bet ir padėtų išvengti skaitmeninės atskirties. Atsižvelgiant į pirmaujančių pasaulio šalių pažangą, būtina sukurti palankias pagrindines sąlygas verslui, tyrėjams ir komercializuoti idėjas, vengiant nereikalingų kliūčių, apribojimų ir pernelyg didelio reguliavimo.

Po diskusijos komitetas nutarė tęsti klausimo svarstymą kituose posėdžiuose.