Misija išmaitinti pasaulį – ar biotechnologijos gali ją įgyvendinti? Pereiti į pagrindinį turinį

Misija išmaitinti pasaulį – ar biotechnologijos gali ją įgyvendinti?

2026-04-26 18:00
„Žinių radijo“ inf.

Biotechnologų laboratorijose gimstantys mikrobiologiniai sprendimai ieško atsakymo į vieną svarbiausių mūsų laikų klausimų: kaip išmaitinti augančią pasaulio populiaciją, nekenkiant planetai. Lietuvoje jau kuriami produktai, leidžiantys ūkininkams iki 20–30 proc. sumažinti mineralinių trąšų naudojimą neprarandant derliaus. Apie tai, kaip biotechnologijos keičia žemės ūkį ir tvarumo sampratą, „Žinių radijo“ žurnalistė kalbėjosi su bendrovės „Nando“ vadovu Justinu Taruška.


<span>Misija išmaitinti pasaulį – ar biotechnologijos gali ją įgyvendinti?</span>
Misija išmaitinti pasaulį – ar biotechnologijos gali ją įgyvendinti? / freepik.com nuotr.

– Ką daro jūsų įmonė?

– Mes esame agrobiotechnologijų srityje ir dirbame su žemės ūkiu. Mūsų produktai patenka į dirvožemį. Biotechnologijų pagalba galime ūkininkams pasiūlyti tvaresnių sprendimų: pagerinti dirvožemį, sumažinti trąšų naudojimą ir padėti augalui gauti tai, ko jam tuo metu reikia.

– Kitaip tariant, kalbame ne apie technines inovacijas, o apie dirvožemį. Prieš savaitę laidoje turėjome žemės ūkio ekspertą, kuris sakė, kad Lietuvoje žemės ūkis labai populiarus, daug auginame grūdinių kultūrų, tačiau kartu nualiname dirvožemį, intensyviai vystydami augalininkystę. Ar jūsų technologijos gali padėti dirvožemiui atsigauti?

– Dirvožemiui įtaką daro daug veiksnių: sėjomaina, liūtys, šalčiai, sausros, kurios gali sukelti eroziją. Klimatas keičiasi, atsiranda nauji kenkėjai, invazinės rūšys, ligos, vabzdžiai. Dirvožemis yra labai turtinga ir sudėtinga sistema, todėl jam daro įtaką daugybė dalykų. Ypač tai matome kituose regionuose ar šalyse – eksportuojame į daugiau nei 30 šalių, todėl galime palyginti, kaip ūkininkai dirba skirtingose vietose. Lietuvoje mums iš dalies padeda klimatinės sąlygos – galime auginti kviečius, rapsus, turime palankesnį klimatą, todėl kai kurių ligų ar kenkėjų yra mažiau. Pietiniuose regionuose, kur daugiau karščio, situacija sudėtingesnė.

– Jums tai aišku, bet kaip paprastai paaiškintumėte, kas yra biotechnologijos? Ką jūs kuriate, koks jūsų produktas?

– Jeigu pradėtume nuo bendro vaizdo, tai biotechnologijos apima mikrobiologiją. Mūsų produktai – bakteriniai preparatai: bakterijos, grybai, kurių plika akimi nepamatysi. Viename grame jų gali būti milijardai. Paprastai sakant, mus galima vadinti biotrąšomis, nes mūsų sprendimai leidžia sumažinti cheminių trąšų – azoto, fosforo, kalio – naudojimą, pavyzdžiui, 20–30 proc. Tačiau svarbu pabrėžti, kad visiškai pakeisti trąšų negalime, išskyrus ekologinius ūkius. Daugumoje ūkių mes esame sprendimas, kuris padeda taupyti trąšas ir kartu gauti finansinę naudą. Ūkininkas, sumažinęs trąšų naudojimą, gali sutaupyti nuo 20 iki 50 eurų už hektarą. Jei ūkis turi 100 ar 1000 hektarų, sutaupymai gali siekti nuo kelių tūkstančių iki 20–50 tūkst. eurų.

– Laidoje juokavome, kad gal geopolitinė situacija ir augančios kainos gali paskatinti ieškoti tvaresnių sprendimų.

–  Yra koreliacija: kiek investuoji ir kiek gauni. Ūkininkai veikia globalioje rinkoje, grūdų kainos yra pasaulinės. Jei Europoje turime sudėtingesnę situaciją, kituose regionuose ji gali būti lengvesnė, todėl konkurencija tampa sudėtingesnė.

– Ar yra sprendimų, kurie gali iš esmės pakeisti rinką, tokių kaip jūsų?

– Mes jau keičiame rinką. Globaliai dirbame daugiau nei 30 šalių, ir toliau plečiamės, registruojame produktus, atliekame tyrimus. Kaip ir kiekvienoje industrijoje, tam reikia laiko – infrastruktūros, mokslo, žinių, edukacijos. Kai kas tai vadina naujove, bet iš tiesų tai jau tampa norma.

– Kaip gimsta šios technologijos ir inovacijos?

– Dažniausiai viskas prasideda nuo hipotezių, kurios vėliau tikrinamos laboratorijose.

– Ar laboratorijos yra Lietuvoje, ar visame pasaulyje?

– Kalbant apie mus, Lietuvoje turime ir plečiame savo R&D centrą Kaune. Čia veikia gamybinės, kokybės ir produktų vystymo laboratorijos. Netrukus pradėsime dar vienos gamyklos statybas. Kitais metais vien Lietuvoje turėsime apie 12–16 laboratorijų. Taip pat dirbame su užsienio mokslininkais, dalyvaujame europiniuose projektuose, bendradarbiaujame su universitetais ir institutais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

– Kur ieškote talentų?

– Lietuva yra talentinga šalis. Tačiau svarbu ne tik talentų paieška – reikia būti tinkamoje ekosistemoje. Idėjos neatsiranda savaime, tai kryptingas darbas, hipotezių kėlimas, klaidos ir nuolatinis judėjimas pirmyn.

– Ar ūkininkai patys kreipiasi su problemomis ir prašo rasti sprendimus?

– Nuolat. Palaikome ryšį tiek su Lietuvos, tiek su užsienio ūkininkais. Tiesiogiai jiems neparduodame – dirbame per partnerius, tačiau mūsų komandos važiuoja į ūkius, konsultuoja agronominiais klausimais. Veikiame Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose šalyse, perduodame žinias partneriams. Organizuojame seminarus, lauko dienas – tai visas kompleksas veiklų.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:

– Ar galima įvardyti tris pagrindines problemas, kurias sprendžiate?

– Technologijos keičiasi, ūkininkai investuoja į įvairius sprendimus: naudoja biostimuliantus, mikroelementus, organines trąšas – visą kompleksą priemonių. Nėra vieno sprendimo, kuris viską išspręstų. Mes pirmiausia siekiame tvarumo, antra – sumažinti cheminių trąšų naudojimą, trečia – padėti dirvožemiui tapti turtingesniam. Tai apima geresnę struktūrą, didesnį purumą, mažesnę erozijos įtaką. Tai kompleksas sprendimų.

– Kadangi paminėjote tvarumą, kaip jūs jį suprantate? Kaip žmogus, dirbantis su verslu, matantis globalų pasaulį, žemės ūkį – vieną iš taršiausių sektorių – kaip vertinate savo įmonės indėlį į tvaresnį pasaulį ir žemės ūkį?

– Naudojant mūsų produktus, automatiškai mažėja kitų išteklių poreikis: dujų, naftos, elektros. Mano požiūriu, svarbiausia yra balansas. Jei norime kokybiškesnio, švaresnio maisto, turime subalansuoti visą sistemą. Europos Sąjunga orientuojasi į tvarumą, tačiau už jos ribų veikia kiti žaidėjai, kurie nebūtinai laikosi tokių pačių standartų. Taigi vieną pusę reguliuojame, o kitos – ne. Reikia jausti balansą.

– Ar jūsų produktus galima vadinti mikroorganizmais?

– Taip, tai mikroorganizmai.

– Jei palygintume mikroorganizmus ir įprastas trąšas, kokie pagrindiniai skirtumai?

– Augalui reikia „maisto“, kad jis užaugtų – grūdai, vaisiai ar kiti produktai. Yra du keliai: galima auginti visiškai ekologiškai, tačiau pasaulis kol kas negali visiškai pereiti prie ekologijos, nes turime išmaitinti didelę populiaciją. Jei dabar badauja Afrika, pereinant prie visiškai ekologinio ūkininkavimo, badą patirtų dar daugiau regionų. Todėl ieškome efektyvių sprendimų, kaip mažinti neigiamą poveikį. Tai vyksta palaipsniui: naudojamos precizinės technologijos, moderni technika, palydoviniai duomenys, leidžiantys nustatyti augalo poreikius. Augalas, kaip ir žmogus, turi gauti tinkamą „maistą“ – nuo to priklauso jo augimas ir kokybė.

– Kaip atrodo konkurencija pasaulinėje agrotechnologijų rinkoje?

– Rinka gana defragmentuota – kiekvienoje šalyje yra vietinių sprendimų ir kartu globalių žaidėjų. Tačiau agronomijos ir biotechnologijų sujungimas vyksta. Norėtųsi, kad tai vyktų greičiau, nes tai reiškia daugiau mokslo, daugiau žinių ir daugiau specialistų šioje srityje.

– Kiek laiko vyksta šie procesai?

– Jei kalbame apie mikrobiologinius procesus, jie vyksta tūkstančius metų – dirvožemyje nuolat veikia bakterijos ir grybai. Tačiau dar daug ką turime ištirti ir suprasti, kaip ir medicinoje. Atsiranda vis naujų biotechnologinių sprendimų. Lietuva, ypač Vilniaus regionas, labai stiprus biotechnologijų srityje. Turime žinomų kompanijų, kurios reikšmingai prisideda prie šalies ekonomikos.

– Biotechnologijos yra viena iš strateginių krypčių, nes tai ateities profesija. Žinoma, yra skirtingos šakos, pavyzdžiui, agrotechnologijos, tačiau talentų poreikis didelis. Ar pakanka investicijų į šią sritį?

– Manau, kad jų galėtų būti daugiau. Kartais susiduriame su apribojimais – turime stiprų mokslą, bet ne visada pakankamai lankstumo jį pritaikyti praktikoje. Reikėtų sukurti tam tikrą „sandbox“ modelį Lietuvoje, kuris leistų startuoliams ir įmonėms lengviau kurti, testuoti sprendimus ir vykdyti mokslinius tyrimus. Šiuo metu yra nemažai apribojimų, todėl kai kurios įmonės tyrimus vykdo kitose Europos Sąjungos šalyse, kur tai paprasčiau.

– Ar tai susiję su reguliavimu?

– Reguliavimas griežtėja. Europoje dažnai galioja principas: jei nėra aiškiai leidžiama, vadinasi, negalima. Teisinė sistema nespėja paskui technologijų vystymąsi, o kiti regionai, pavyzdžiui, JAV ar Azija, juda greičiau. Norėtųsi, kad ir Europa, ir Lietuva būtų lankstesnės.

– Ar yra technologija, prie kurios dabar dirbate ir kuri galėtų atnešti proveržį?

– Šiuo metu investuojame į genetikos sritį. Tai susiję su molekuliniu lygmeniu kuriamais sprendimais. Bendradarbiaujame su užsienio ir Lietuvos universitetais, plečiame laboratorijas. Tikime, kad tai gali tapti svarbiu proveržiu ateityje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų