NASA Mėnulio misija prasidėjo po sėkmingo astronautų pakilimo (Papildyta)

Tai pirmasis pilotuojamas skrydis pro Mėnulį po daugiau nei 50 metų pertraukos. Milžiniška oranžinės ir baltos spalvų raketa, lydima griausmo, girdėto toli už pakilimo aikštelės ribų, tris amerikiečius ir vieną kanadietį iš Floridos Kennedy (Kenedžio) kosmoso centro išskraidino maždaug 18 val. 35 min. vietos (ketvirtadienį 1 val. 35 min. Lietuvos) laiku.

NASA komandos ir žiūrovai neslėpė džiaugsmo, kai erdvėlaivis virš liepsnų kaskados pakilo į giedrą dangų.

Įgulą, kuri kildama dėvėjo ryškiai oranžinius kostiumus su mėlynais apvadais, sudaro amerikiečiai Reidas Wisemanas (Ridas Vaismanas), Victoras Gloveris (Viktoras Gloveris) ir Christina Koch (Kristina Koch), bei kanadietis Jeremy Hansenas (Džeremis Hansenas).

„Matome nuostabų Mėnulio patekėjimą. Skrendame tiesiai į jį“, – sakė misijos vadas R. Wisemanas.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gyrė „mūsų drąsius astronautus“, o sėkmingą paleidimą pavadino „kažkuo ypatingu“ savo televizijos kreipimosi dėl karo prieš Iraną pradžioje.

Šiuo metu astronautai skrieja orbita aplink Žemę. Čia jie liks atlikdami įvairius patikrinimus, kad įsitikintų erdvėlaivio, kuriuo anksčiau niekada neskrido žmonės, patikimumu ir saugumu.

Jie taip pat išbandys rankinio valdymo galimybes per susijungimo simuliacijas.

Ankstyvuoju etapu komandos nustatė keletą nesklandumų, kuriuos reikia pašalinti, įskaitant „valdiklio problemą su tualetu, kai jie jį įjungė“, per spaudos konferenciją po paleidimo sakė NASA administratoriaus pavaduotojas Amitas Kshatriya (Amitas Kšatrija).

„Mes tik pradedame“, – pridūrė jis.

NASA vadovas Jaredas Isaacmanas (Džaredas Aizekmanas) taip pat pastebėjo laikiną ryšio su erdvėlaiviu sutrikimą, kuris jau buvo išspręstas, kol įgulos bandė nustatyti priežastį.

Tačiau J. Isaacmanas patikino, kad astronautai yra „saugūs ir puikiai nusiteikę“.

Jis taip pat pabrėžė istorinę trečiadienio paleidimo svarbą: „NASA grįžo prie žmonių siuntimo į Mėnulį.“

„Didelis žingsnis žmonijai“

Jei viskas vyks pagal planą, „Artemis 2“ komanda ketvirtadienį turėtų pradėti trijų dienų kelionę Mėnulio link. Pasiekusi tikslą, ji apskries aplink šį dangaus kūną, darys naujas nuotraukas ir vykdys stebėjimus plika akimi.

Iš viso kelionė turėtų trukti apie 10 dienų. Šia misija siekiama paruošti dirvą išsilaipinimui Mėnulyje 2028 metais.

Mokslininkė Sian Proctor (Sijan Proktor) atvyko į Floridos „Kosmoso pakrantę“ stebėti šio įvykio kartu su maždaug 400 tūkst. žmonių, kurie, vietos pareigūnų teigimu, susirinko stebėti starto.

„Esu tiesiog laiminga, kad grįžtame į Mėnulį“, – sakė S. Proctor.

„Visi turėtų džiaugtis ir stebėti ateinančias 10 dienų, nes tai yra didelis žingsnis žmonijai“, – teigė ji.

Ši misija pasižymi istoriniais pasiekimais: į Mėnulio misiją pirmą kartą siunčiamas juodaodis asmuo, pirmoji moteris ir pirmasis ne JAV pilietis.

Jei planas bus įgyvendintas sėkmingai, astronautai pasieks rekordą nuskriedami toliau nuo Žemės nei bet kuris kitas žmogus iki šiol.

Tai taip pat yra pirmasis pilotuojamas skrydis naująja NASA Mėnulio raketa, pavadinta „Space Launch System“ (SLS).

SLS sukurta tam, kad JAV galėtų nuolat grįžti į Mėnulį. Galutinis tikslas yra įkurti nuolatinę bazę, kuri taptų platforma tolimesniems tyrimams.

Po kelerius metus trukusių vėlavimų ir didžiulių išlaidų viršijimų raketa turėjo pakilti dar vasarį.

Tačiau dėl pasikartojančių nesėkmių procesas ėmė strigti, o raketą teko net grąžinti į angarą tyrimams ir remontui.

„NASA šiuo metu tikrai reikia šios pergalės“, – naujienų agentūrai AFP sakė kosmoso tyrimus remiančios ne pelno organizacijos „The Planetary Society“ kosmoso politikos vadovas Casey Dreieris (Keisis Drejeris).

Jis atkreipė dėmesį į pastarojo meto JAV kosmoso agentūros biudžeto suirutę ir kai kurių darbuotojų išėjimą, pakenkusį institucijos kolektyvo nuotaikoms.

Konkurencija

Dabartinė JAV investicijų į Mėnulį era dažnai vaizduojama kaip bandymas konkuruoti su Kinija, kuri siekia išlaipinti žmones Mėnulyje iki 2030 metų.

Per spaudos konferenciją po pakilimo J. Isaacmanas teigė, kad konkurencija yra „puikus būdas sutelkti šalies išteklius“.

„Konkurencija gali būti geras dalykas, – sakė jis. – Ir dabar mes tikrai turime konkurenciją.“

„Artemis“ programa patyrė D. Trumpo spaudimą. Jis skatino spartinti tempą tikėdamasis, kad žmogaus koja Mėnulio paviršių palies dar nepasibaigus jo antrajai kadencijai, truksiančiai iki 2029 metų pradžios.

Tačiau numatyta 2028 metų išsilaipinimo data ekspertams sukėlė abejonių. Taip yra iš dalies dėl to, kad Vašingtonas pasikliauja privačiojo sektoriaus technologine pažanga.

Anksčiau tą pačią dieną D. Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė, kad JAV „LAIMI“.

„Ekonomiškai, kariniu požiūriu, o dabar ir UŽ ŽVAIGŽDŽIŲ. Niekas net nepriartėja! JAV ne tik konkuruoja, mes DOMINUOJAME, ir visas pasaulis tai stebi“, – rašė jis.

Koks vaidmuo teks Europai?

Europos kosmoso agentūra (EKA) derėsis dėl tolesnio dalyvavimo NASA misijose, trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė EKA vadovas.

JAV kosmoso agentūra neseniai paskelbė stabdanti darbus dėl „Gateway“ orbitinės stoties aplink Mėnulį. Šiuo sprendimu siekiama sutelkti dėmesį į bazės statybą Mėnulio paviršiuje.

Dėl šių pokyčių Europos vaidmuo būsimuose tyrimuose tapo neaiškus. EKA buvo sudariusi susitarimą su NASA dėl trijų astronautų skrydžių į „Gateway“.

„Gateway“ projektas atidėtas, todėl man reikės susėsti su administratoriumi Jaredu Isaacmanu ir NASA komanda. Turime susitarti, kaip šios vietos, kurios buvo numatytos „Gateway“ stočiai, gali būti panaudotos skrydžiams į (Mėnulio) paviršių“, – anglų kalba AFP sakė EKA vadovas Josefas Aschbacheris (Jozefas Ašbacheris).

Buvo numatyta, kad pirmasis skris Vokietijos astronautas, po jo – Prancūzijos, o vėliau – Italijos atstovas.

J. Aschbacheris kalbėjo iš Kennedy kosmoso centro, kur trečiadienį prasidėjo antrasis „Artemis“ programos etapas. EKA generalinis direktorius pabrėžė, kad „ši diskusija turi įvykti dabar pat“.

„Kiek vietų bus skirta skrydžiui į paviršių, kokiomis sąlygomis ir kokią atsakomąją vertę Europa turi suteikti šiose derybose?“ – sakė jis.

„Tikslas yra pasiekti, kad europiečiai vaikščiotų Mėnulyje“, – teigė J. Aschbacheris, austras, vadovaujantis EKA nuo 2021 metų.

„Tačiau, žinoma, svajonė arba tikslas yra tai, kad galiausiai Europa sukurtų savo technologijas ir pajėgumus, užtikrinančius didesnę autonomiją pilotuojamų kosminių skrydžių srityje“, – teigė jis.

Europa turėjo pateikti „Gateway“ komponentus – kai kurie jų jau pagaminti, kiti dar kuriami. Japonijos kosmoso agentūra (JAXA), kita NASA partnerė, vykdė panašius darbus, o šiuo metu planuojama, kad Japonijos astronautas į kelionę vyks anksčiau už pirmąjį europietį.